Archive for 2013 sausio 27

Tikėjimas ir įsitikinimai

2013 sausio 27

36513_383128001784156_497040114_n      Tikėti būtina ir mes, žmonės, kitaip negalim, tik svarbu suvokti, kuo tikėti, kokiais įsitikinimais vadovautis ir kur mūsų tikėjimas ir įsitikinimai nuves.
Ar žinote kiek įsitikinimų turite, kuriais vadovaujatės kasdien, net nesusimąstydami apie tai, kokią įtaką jie jums daro?
Įsitikinimas yra dažnai ir pastoviai naudojamų minčių suma. Jis tampa elgesio normos sudedama dalimi. Mes visi gyvename visuomenėje, kuri numato „griežtas„ elgesio normas ir statusus, nes tvarka turi būti visur – toks unitarinės realybės žemėlapis.
Įsitikinimus aptikti labai paprasta. Tereikia užduoti sau klausimą:
Kokiomis taisyklėmis aš vadovaujuosi, kai kalba eina apie ….? ( apie šeimą, apie meilė, apie darbą, apie sveikatą, apie draugystę, ir t.t.)
Na kaip? Įspūdingas sąrašas gavosi? Visi šie ir begalė kitų teiginių yra deklaruojami mūsų įsitikinimai. Taip mes apibrėžiam savo asmenybę, savo priklausomybę visuomenei ir savo reikšmingumą. Kiekvienas iš mūsų žaidžiam pagal vienokias ar kitokias taisykles, nes taip susidaro įspūdis, kad esi saugus ir reikšmingas, kad esi kažko tai didesnio dalis.
Įsitikinimų yra begalės. Vienus perėmėm iš savo tėvų ir senelių, kitus iš draugų, trečius iš mokyklos, knygų, televizoriaus, filmų ir t.t., bet visus juos sieja vieną – mes patys nesąmoningai juos priėmėm, įsileidom į savo gyvenimą ir padarėme savo tiesa.
Tačiau, jų taip pat galima ir atsisakyti, išbraukti juos iš savo gyvenimo, juk gyvenimas tai jūsų ir tik jums vienam spręsti kuo jame tikėti, o kuo ne.
Kartą girdėjau, kai vienas žmogus tvirtino, kad jis niekuo netiki ir netgi šiek tiek pavydi tiems, kurie tiki. Kai aš pasakiau, kad – Tu tiki. Tu tiki tuo, kad niekuo netiki. Jis akimirkai susimąstė ir pasakė, kad tai nėra tas tikėjimas apie, kurį kalbėjo jis. O man atrodo, kad jis melavo sau, neigė akivaizdžią tiesą, tačiau, jis buvo taip įsitikinęs tuo ką sako, jog aš palikau jo tiesą jam pačiam.
O kaip jums jūsų įsitikinimai padeda gyvenime įgauti naują patirtį, ar varžo, atimdami galimybę pažinti save, kitus ir pasaulį?

Sėklos

2013 sausio 25

Prof. Sergejus Kovaliovas mėgstą savo seminarus pradėti metaforomis. Viena iš jų buvo tokia.
seeds3
Kartą vienam žmogui prisisapnavo sapnas, kad jis užėjo į parduotuvę, kurioje už prekystalio stovėjo pats Dievas:
– Dieve! tai tu!
– Taip, tai aš – atsakė Dievas.
– O ką pas tave galima nusipirkti? – paklausė žmogus.
– Viską. – sekė atsakymas.
– Tada aš noriu nuspirkti: laimės, meilės, sėkmės, sveikatos, pasisekimo ir daug pinigų. Na, ir dar ką nors pridėk man savo nuožiūra.
Dievas nusišypsojo ir nuėjo atnešti žmogui jo užsakymo, po kurio laiko Dievas sugrįžo nešinas maža, gražiai supakuota, dėžute.
– Ir tai viskas!?! – sušuko žmogus.
– Taip, – ramiai atsakė Dievas, – juk aš parduodu tik sėklas, o tai ką ir kaip iš jų išauginsi, priklauso tik nuo tavęs paties.

Ir tegul jūsų pasąmonė pati padaro atitinkamas išvadas.

Viskas priklauso nuo to kur nori pakliūti…

2013 sausio 25

cheshire

Gal malonėtumėte pasakyti kur man eiti?
Tai labai priklauso nuo to kur nori pakliūti, – atsakė Katinas.
Kad man nelabai svarbu, kur… – tarė Alisa.
Tada koks skirtumas, kur eisi, – atsakė Katinas.

[Luisas Kerolis. Alisa Stebuklų šalyje.]

Mantra

2013 sausio 21

Frustration Female Expression Aš esu toks svarbus kalakutas, kad negaliu leisti, jog kažkas pasielgtų taip, kaip nori pats, jeigu tai nepatinka man. Aš esu toks svarbus kalakutas, kad jeigu kas nors pasakė ar pasielgė ne taip kaip aš tikėjausi – aš nubausiu jį savo įsižeidimu. O-o, ir tegul mato koks svarbus mano įsižeidimas, tegul jis gauna tai, kaip bausmę už savo „poelgį“. Juk aš labai, labai svarbus kalakutas ! Aš nevertinu savo gyvenimo. Aš nevertinu savo gyvenimo tiek, jog man negaila leisti savo brangų laiką nuoskaudai. Aš atsisakysiu minutės džiaugsmo, minutės laimės, minutės linksmumo, aš verčiau atiduosiu šitą laiką nuoskaudai. Ir man vis tiek, jog šios minutės taps valandomis, o valandos – dienomis, o dienos – savaitėmis, savaitės – mėnesiais, ir mėnesiai – metais. Man visai negaila leisti ištisus metus ir būti įsižeidusiam – juk aš visai nevertinu savo gyvenimo. Aš nesugebu pažvelgti į save iš šono. Aš labai pažeidžiamas. Aš toks pažeidžiamas, kad esu priverstas budriai saugoti savo teritoriją ir reaguoti nuoskauda, kaskart kai tik kas nors į ją „ pasikėsiną “. Aš pasikabinsiu sau ant kaktos iškabą: „ Atsargiai, piktas šuo“ ir tegul tik kas nors pabando nepastebėti jos ! Aš esu toks apgailėtinas, kad negaliu savyje rasti nė lašo kilnaširdiškumo tam, kad atleisti, lašo ironijos tam, kad pasijuokti iš savęs, lašo dosnumo tam, kad nepastebėti, lašo išminties tam, kad neužsikabinti, lašo meilės tam, kad priimti kitą tokį, koks jis yra. Juk aš esu labai, labai svarbus kalakutas !

Interneto erdvėje radau „Įsižeidusių mantrą “, kurios autorystė yra priskirta Osho.
Pati mantra puikus pavyzdys, kaip įsižeidimas ir juntama nuoskauda gadina gyvenimą niekam kitam, o tik pačiam įsižeidusiam. Veiksmingų technikų pagalba galima greitai išsilaisvinti iš nuoskaudos spąstų, bet kažkodėl žmonės verčiau lieka įsižeidę ir įsitikinę tvirtina, kad atleisti nelengva.

Apie baimes

2013 sausio 17

social-phobia

1. Skrydžių baimė
Statistika teigia, kad skrydžiai lėktuvais yra pats saugiausias kelionės būdas, tačiau nepaisant to ši fobija yra pirmoje vietoje. Galbūt tie reti atvejai, kuomet lėktuvai sudužta ir žūsta žmonės, yra taip plačiai aptarinėjami, kad išpučia skrydžių pavojaus burbulą ir sukelia žmonių sąmonėje aviafobiją. To paties automobilio vairavimo metu susidaro geresnio situacijos kontroliavimo įspūdis nei buvimas lėktuvo salone. Būtent todėl automobilio vairavimo baimė yra žymiai mažiau paplitusi, nors statistiškai tikimybė patekti į avariją keliaujant į oro uostą yra žymiai didesnė. Nors šiuo atveju nereikia atmesti uždarų patalpų baimės (klaustrofobijos) ir aukščio baimės (akrofobijos).
Jeigu esi privestas skraidyti lėktuvais, tačiau jautiesi nejaukiai skrydžio metu, pasistenk abstrahuotis nuo minčių apie savo baimę. Pabendrauk su kaimynu, paskaityk knygą, paklausyk muzikos, pažiūrėk filmą arba užkąsk ko nors. Kraštutiniu atveju galima ir išgerti.

2. Viešųjų pasirodymų baimė
Ši fobija yra lengvai suprantama. Tai, ko gero, yra didžiausia visos žmonijos fobija. Net tie žmonės, kurie nuolat yra matomi, nervinasi prieš auditoriją, nepriklausomai nuo to, ar tai dėstytojas, ar politikas. Baimės esmė tame, kad visi žiūri į Tave ir klausosi to, ką būtent Tu sakai. Bijome pasakyti kvailystę ir blogai pasirodyti. Norintys išsigydyti nuo šios fobijos turi daugiau bendrauti ir būti didesnių žmonių susibūrimų vietose. Tačiau kartais reikalinga patyrusio tokiuose reikaluose ir nemenką viešųjų pasirodymų patirtį turinčio žmogaus pagalba. Visiems šios fobijos „savininkams“ patariame pažiūrėti „Oskaro“ premijos laureatą, filmą „The King’s Speech“ (liet. „Karaliaus kalba“).
3. Aukščio baimė
Aukščio baimė yra viena labiausiai paplitusių fobijų, kurios metu bijoma šuolių ir kritimų. Ją paveldėjome iš primatų – atsistoję ant dviejų kojų jie pradėjo leistis į slėnius, o tam reikėjo apsauginio mechanizmo, kad nenukristų nuo uolų. Taip pat akrofobija gali atsirasti žmonėms, turintiems sutrikusią koordinaciją arba vidinės ausies (ji kontroliuoja pusiausvyrą) funkciją. Akrofobijos pakankamai paprasta išvengti. Tam tereikia vengti aukštų paviršių, o kraštutiniu atveju fokusuoti žvilgsnį ties artimais objektais ir negalvoti apie aukštį.

4. Tamsos baimė
Šios baimės šaknys slypi vaikystėje, tačiau dažnai išlieka ir pas suaugusiuosius. Niktofobija yra viena keisčiausių baimių, su kuriomis galima susidurti, ypač jeigu esi suaugęs žmogus. Įveikti ją įmanoma tik suvokus jos priežastį, t. y. atsakius sau į klausimą: „Kas būtent tamsoje mane gąsdina?“

5. Intymumo baimė
Intimofobijos priežastys – atvirumo ir pasitikėjimo baimė. Čia pat prisideda baimės būti atstumtam, įsipareigoti kam nors ir nesėkmingai vesti. Ne ką mažesnę reikšmę turi neišvengiamų permainų baimė, o tai ypač gąsdino žmones visais laikais. Kaip ir visos kitos fobijos, intimofobija pastebimai apriboja mūsų bendravimą. Kovoti su ja įmanoma tik pasitelkus į pagalbą žmogų, kuris Tau iš tikrųjų nėra abejingas.

6. Mirties baimė
Tanatofobija rimtai veikia milijonų žmonių visame pasaulyje savijautą. Tai nėra tik mirties baimė, tai numirėlių ir visų kitų su mirtimi susijusių dalykų baimė. Įveikti ją galima tik suvokus, kad gyvenimas yra begalinis ciklas, o mirtis yra neišvengiama jo sudedamoji dalis (kaip dvi medalio pusės). Be to, nepamiršk, kad visuomet bus žmonių, kurie nepamirš apie Tave.

7. Nepasisekimo baimė
Dar viena įprasta ir lengvai paaiškinama baimė – atichifobija, arba, kitaip tariant, nepasisekimo baimė. Ji būdinga net sėkmingiems žmonėms ir gali suprovokuoti kitas baimes – permainų, atsisakymų ir to, ką žmonės gali apie Tave pagalvoti. Įveikti visą šį fobijų kompleksą įmanoma tik pradėjus aktyviai veikti ir nustojus galvoti apie tai, kas bus, jei pasielgsi vienaip ar kitaip.

8. Atsisakymų baimė
Daugeliui atsisakymų baimė, arba monofobija, yra viena stipriausių ir sunkiausiai įveikiamų. Visi norime būti mylimi ir reikalingi, tačiau baimė būti atstumtam kartais verčia mus užsidaryti savyje. Pasitikėk savimi ir susitaikyk su mintimi, kad surasti antrąją pusę nėra taip paprasta.

9. Vorų baimė
Arachnofobija yra viena labiausiai paplitusių fobijų, kuri nereikalauja išsamaus paaiškinimo. Psichologai tvirtina, kad vorų baimė tampa patologinė, kai žmogus bijo nusileisti į rūsį, užeiti į garažą arba pasėdėti pavėsinėje sode, nes jie jo ten neva laukia. Atsikratyti jos įmanoma tik praleidus ilgą laiką šalyje, kur ypač dažnai randama pačių įvairiausių dydžių ir rūšių vorų. Tačiau prieš tai reikia nusiteikti kovai su šia fobija, kurią daugelis laiko erzinančia ir kvaila.

10. Įsipareigojimų baimė
Ir uždaro baimių sąrašą vadinamoji „vyriška“ baimė – įsipareigojimų arba atsakomybės baimė. Periodiškai ji būtinai pasireiškia tam tikrame gyvenimo etape ir visai nereiškia, kad nuolat kentėsi nuo jos. Šios baimės priežastys – nenoras suaugti ir imtis atsakomybės, arba nesugebėjimas tvarkytis su ja. Norint atsikratyti šios fobijos reikia tiesiog pabandyti kažką pakeisti savo gyvenime pasitelkus į pagalbą labai artimą žmogų.

Fobijos simptomai

Kaip atskirti, kada baimė yra „normali“, o kada ji jau virsta liga? Pateikiame dėmesiui labiausiai fobijas indikuojančių pojūčių sąrašą. Jei nors keturi simptomai atitiko, verta susirūpinti… nes tai reiškia, kad turi fobiją.

1. Dūsimas, „kvapo užėmimas“
2. Smarkus širdies plakimas
3. Krūtinės skausmas ar slėgimas
4. Uždūsimo, skendimo jausmas
5. Galvos svaigimas, kvaitulys
6. Atitrūkimo nuo realybės pojūtis
7. Kai kurios kūno dalys ima virpėti, dilgčioti
8. Karščio ar šalčio bangos
9. Prakaitavimas
10. Burnos išdžiūvimas
11. Jausmas, jog tuoj nualpsi
12. Drebulys, virpėjimas
13. Baimė išprotėti, prarasti kontrolę

Didžiausias skirtumas tarp žmogaus, kuris turi fobiją, ir žmogaus, kuris turi „normalią“ baimę, yra tai, jog sergantis žmogus bet kokia kaina pradeda vengti vietų, situacijų, objektų, sukeliančių panikos priepuolius, ir tai visiškai pakeičia jo kasdienį gyvenimą, netgi profesiją.

Fobija gali atsirasti patyrus vaikystėje traumą arba išsivystyti matant taip besielgiančius kitus žmones. Fobija gali atsirasti bet kuriame gyvenimo laikotarpyje. Negydoma fobija retai kada pradingsta savaime. Ji gali tęstis ir kamuoti žmogų ištisus dešimtmečius.

via mygazeta.com
2011 spalio 10 d., 06:51 Autorius V. Karimovas

Pavargote nuo baimės ir būsenos, kurią ji sukelia, tik svajojate ką galėtumėt nuveikti, jeigu būtų kitaip, jeigu būtumėt drąsus ir laisvas? kreipkitės, situaciją tikrai galima pakeisti.