Archive for 2013 vasario 19

Kelionė į pietus

2013 vasario 19

bird-photography-39-575x429               Kartą pulkas didelių, kilnių, gražių paukščių susiruošė skristi į pietus. Vienas mažas paukščiukas pamatęs tai pradėjo verkšlenti:
– Oi, jūs ruošiatės į kelionę, į pietus, oi kaip aš noriu irgi…
– Gerai, – atsakė dideli, kilnūs, gražūs paukščiai, – skrendam kartu.
– Oi, tai kad mano sparniukai maži, visai ne tokie dideli ir galingi kaip jūsų, aš pavargsiu taip ilgai skristi.
– Gerai, – atsakė dideli, kilnūs, gražūs paukščiai, – mes tau padėsim, kai pavargsi skristi pats.
– Oi, o jūsų snapai tokie stiprūs ir dideli, jūs galite daug maisto lesti, o man snapelis mažas ir silpnas, aš galiu mirti badu kelionėje.
– Gerai, – atsakė dideli kilnūs gražūs paukščiai, – mes su tavimi pasidalinsime maistu kelionėje.
– Oi, o jūs nuskridę ten į pietus, susisuksite sau gražius didelius patogius lizdus, o aš toks mažas man bus sunku įsikurti pietuose.
– Gerai, – atsakė dideli, kilnūs, gražūs paukščiai, – mes tau susuksim lizdą, ten kur pats panorėsi.
– Oi, o jūs ten pietuose gyvensite poromis savo gražiuose patogiuose lizduose, o aš ten būsiu vienas ir vienišas.
– Žinai, ką eik tu ……., – atsakė dideli, kilnūs, gražūs paukščiai….

Ir tegul jūsų pasąmonė pati padaro atitinkamas išvadas ……

Charlie Chaplin išmintis

2013 vasario 18

Charlie Chaplin kalba, kurią jis pasakė per savo (1959 m. balandžio 16 d.)  70-ties metų jubiliejų.

charlie-chaplin-limelight

Kai pamilau save, tada tik supratau: nuobodulys, kančia – pirmi įspėjantys ženklai, kad gyvenu prieš savo esybę. Šiandien jau žinau, kad esybė vadinasi – „BŪTI SAVIMI”.

Kai pamilau save, aš supratau, kaip stipriai galima ką nors įžeisti, jeigu primesi jam savuosius lūkesčius, nors laikas tam dar neatėjęs ir tas žmogus nepasiruošęs dar. Ir tas žmogus – aš pats. Šiandien tai vadinu  – „SAVIGARBA“.

Kai pamilau save, nustojau trokšti kitokio gyvenimo. Ir staiga pamačiau, kad tas gyvenimas, kurį gyvenu, suteikia visas galimybės augti. Šiandien aš tai vadinu – „BRANDA“.

Kai pamilau save, tik tada supratau: esu pačioje tinkamiausioje vietoje, pačiu tinkamiausiu laiku. Ir viskas kas pačiu teisingiausiu metu.Tad, galiu būti visiškai ramus.  Aš vadinu tai – „PASITIKĖJIMU SAVIM”.

Kai pamilau save, nustojau vogti savo laiką, svajot apie didžiausius užmojus ateityje. Šiandien darau tik tai, kas teikia džiaugsmą, nuo ko jaučiuosi laimingas. Tik tai, ką myliu ir kas verčia mano širdį spurdėti. Atlieku tiktai tai, ką noriu pats. Šiandien vadinu tai – „PAPRASTUMU”.

Kai pamilau save, aš išsilaisvinau nuo visko  kas kenkia mano kūnui – nuo maisto, nuo žmonių, daiktų ir situacijų. Nuo visko, kas tempė apačion ir vesdavo šalin nuo savasties. Šiandien vadinu tai – „MEILE SAU PAČIAM”.

Kai pamilau save, nustojau būti visąlaik teisus, kaip tik nuo tada pradėjau vis mažiau klysti. Šiandien vadinu tai – „KUKLUMU”.

Kai pamilau save, nustojau gyventi praeitimi ir rūpintis rytdiena. Šiandien gyvenu dabartimi ir vadinu tai  – „PASITENKINIMU”.

Kai pamilau save, aš suvokiau kaip protas gali trukdyti, nuo jo įmanoma net susirgti. Ir tik tuomet, kai jį sujungiau su širdim, jis tapo mano sąjungininku. Šiandien šią jungtį vadinu  – „ŠIRDIES IŠMINTIMI”.
Daugiau mums nebereikia bijoti priešpriešų, ginčų, problemų, kurios kyla bendraujant su savim arba kitais. Net žvaigždės kartais susiduria ir tuomet gimsta nauji pasauliai. Šiandien aš jau žinau tai ir tai yra „GYVENIMAS”.

Kuomet technika nėra veiksminga

2013 vasario 15

Kartą per vakarienę 14-metis sūnus pasakė, kad rytoj jam reikia pravesti savo klasiokams pamoką. Jo tėvas mokymo specialistas, gavo retą galimybę pasidalinti su savo sūnumi savo ilgamete patirtimi:
– Sūnau, aš tau papasakosiu kaip tokius mokymus veda armijoje. Visų pirma svarbiausia apgalvok savo tikslą, t.y. sugalvok mokiniams veiksmų planą, situaciją ir atlikimo lygį. Apgalvok detaliai kokie veiksmai būtini, kuriuos privalu atlikti, tuomet, kokioje situacijoje reiks tuos veiksmus atlikti ir galiausiai kokiu būdu, tie veiksmai turės būti atlikti. Ir galiausiai atmink, kad visi mokymai turi būti nukreipti į konkrečią praktiką ir pakartotiną veiksmų atlikimą dar ir dar kartą.
Tėvo patarimai sūnui padarė stiprų įspūdį. Jis pagalvojo patylėjo ir galiausiai tarė:
– Ne, tėti, nesuveiks.
– Žinoma , kad suveiks, tai visada suveikia. Kodėl sakai, kad nesuveiks?
– Todėl, kad man reikia pravesti pamoką apie seksą.

Generic 1960s pic of a father and son scene.
Iš Anthony de Mello knygos: „Kai Dievas juokiasi“

Ką matote, kai žiūrite filmus?

2013 vasario 2

Ištrauka iš knygos Randy Gage: „Why you‘re dumb, sick and broke…and how to get smart, healthy and rich“
15453819-true-or-false-a-man-is-thinking-about-the-right-wrong-symbol
Tikėtina, kad esate matę filmą „Titanikas“. Iš tiesų, mūsų svarstomos temos kontekste, šis filmas pavojingiausias iš visų kada nors sukurtų filmų.
Kodėl?
Todėl, kad jis apleliuoja į esminius daugelio žmonių įsitikinimus apie pinigus ir sėkmę, kurie pagrįsti baime, nepilnavertiškumo kompleksu ir kitais įvairiais apribojimais.
„Titanikas“ skverbiasi į įvairius sąmonės lygius tokiomis nuostatomis kaip: „Būti vargšu – garbinga“, „Turtingi neturi sąžinės „ , „Pinigai – tai blogis“. Ir kuo labiau jums patiko šis filmas, tuo giliau jus nesąmoningai įsisavinote šias programas. Asmeniškai man atrodo, kad šis filmas pats pavojingiausias visoje kinematografijos istorijoje.
„Na, jau, Randy Gage, – pasakysite jus. – Juk tai tik meilė istorija. Tai kinas! Mes juk suprantame, kad visą tai išgalvota“. Vienok, pažvelkime į filmą taip kaip žiūriu į jį aš.
Pačioje pradžioje mes matome nerūpestingą avantiūristą Džeką. Kodėl jis nerūpestingas? Todėl, kad neturtingas, jis papuola į laivą išlošęs bilietą kortomis.
Pirma pamoka. Neturtingi žmonės nerūpestingi, kūrybingi ir jiems sekasi. Tik pagalvokite apie visas problemas, kurias reikia spręsti turtingiems žmonėms! Kas bus jeigu liokajus susirgs, o jeigu kas pavogs „Rolls-royce“? O ar įsivaizduojate kiek kainuoja malūnsparnio išlaikymas?
Vėliau mes pamatome filme Rouzę. Ji šaukte šaukę, jog yra nelaminga. Kodėl? Todėl, kad turi tekėti už nuobodaus, turtingo vyro. Jeigu pamenate, motina ją įkalbinėja tekėti, kad užtikrintų šeimai materialinę gerovę. Štai ir antra išvada, kuri aišku daroma nesąmoningai: už pinigus esi priverstas parduoti savo sielą ir aukoti savo asmeninę laimę.
Vėliau matome sceną, kur Rouzė pietauja pirmos klasės restorane. Ją supa visa ta slegianti prabanga, kuria nuobodžiai mėgaujasi turčiai, tingiai rūkydami brangius cigarus ir gerdami kokybišką brendį, veda nuobodų pokalbį apie beprasmį polo. Ten netgi yra kadras, kai motina sudrausmina mažą mergaitę, kuri nežino kaip padoriai sėdėti damų draugijoje.
Iš štai pasirodo Džekas ir sako, nusileiskime į trečios klasės denį ir aš tau parodysiu ką reiškia tikras gyvenimas. Kitame karde mes matome vargšus, kurie aišku, linksminasi, dainuoja, šoka ir jaučiasi laimingi, taip tik dar labiau užtvirtinamas kontrastas tarp turtingų, nuobodžių, suvaržytų žmonių ir linksmų, įdomių, nuoširdžių vargšų. Taip, kad jeigu nori būti savu, būti su liaudimi ir neišsiskirti, privalai likti toks kaip jie. Puiki trečia pamoka.
Vėliau laivas susiduria su aisbergu…
Turtingieji ir čia parodo visą savo supuvusią sielą, kai veržiasi į gelbėjimo valtis, kurių ir taip visiems neužteks, be eilės. Yra scena, kur turtingas jaunikis net vaiką iš motinos atima, kad išgelbėti save nuo pražūties.
Ir dabar pažiūrėkite į pačią filmo pabaigą: Rouz dabar beveik 180 metų; jos vargšė anūkė dirba ir rūpinasi savo nukvakusia prosenele, kaip kitaip juk ji tikrai nenukvakus. Rouz turi papuošalą, kurio vertė 40 milijonų dolerių, ir kurį atidavus anūkei, gali kardinaliai pakeisti jos visą gyvenimą. O ką daro ji?
Rouz sušeria papuošalą rykliams!!
Nesąmoningai scena po senos šis filmas programuoja mus, kad pinigai tai blogai, turtingi žmones – blogis, o skurdas, tai kinlu, tai gerai, tai laisvė.
Galima sutikti su tuo kas parašyta, arba iškarto neigti, pasirinkimo teisę lieka skaitytojui, tačiau sutikite, kad žiūrėti ir matyti filmus yra du visiškai skirtingi dalykai.