Archive for 2013 kovo 17

Priimk save

2013 kovo 17

Ateis diena, kai pamatęs savo atspindį veidrodyje, tu nusišypsosi sau.
Ateis diena, kai tavo širdis ims dažniau plakti, kai išgirsi savo paties žingsnius už savo durų.
Pakviesk save į namus. Pavaišink save vynu. Ištiesk sau duonos. S508_323794197743231_375436594_nugrąžink sau savo širdį.
Priimk save – tą pažįstamai neatpažįstamą keleivį, tokį ištikimą tau, kuris mylėjo tave visą savo gyvenimą ir pavargusį nuo tavo abejingumo jam.
Išimk iš lentynų svetmus portretus, meilės laiškus, eilėraščius …
Susėsti kartu prie stalo. Iškilmingai švęsk savo šventę. Švęsti savo gyvenimą.

Derek Alton Walcott

Puodelis arbatos

2013 kovo 16

cup-of-tea
Filosofijos profesorius atėjo aplankyti dzen meistrą ir jau nuo slenksčio pradėjo jam uždavinėti įvairius klausimus. Meistras tylėjo ir ramiai jo klausė, kol galiausiai tarė:
– Jūs ilgai keliavote pas mane ir manau pavargote, leiskite man pavaišinti jus arbata.
Profesorius nenoriai sutiko, nes viduje virė nuo daugybės klausimų, kuriuos norėjo užduoti. Kai arbata buvo paruošta ir jos aromatas maloniai kuteno uoslę, meistras ramiai tarė:
– Nusiraminkite ir išgerkite arbatos, galbūt būtent gerdamas ir gausite atsakymus į visus savo klausimus.
Tačiau profesoriui buvo labai sunku išgirsti meistro žodžius ir jis tam, kad negaišti laiko tęsė uždavinėti klausimus. Meistras tuo metu ramiai pylė arbatą į priešais profesorių pastatytą puodelį. Arbata liejosi ir liejosi, užpildė puodelį, pradėjo piltis per kraštus, srovele tekėti stalu ir pagaliau profesorius tai pamatė ir sušuko:
– Ką jūs darote, argi nematote, kad puodelyje nebėra vietos ir kad jau pilate per kraštus !?!
– Su jumis vyksta tas pats, jūs toks kupinas klausimų, jog ne vienas mano atsakymas neras laisvos vietos jūsų sąmonėje. Tik jums užėjus pas mane, pasipylė klausimai, kurie užpildė visą mažos mano trobelės erdvė ir joje tapo ankšta. Taip kad dabar, keliaukite atgal ir ištuštinkite savo indą, palikdamas vietos sau ir erdvės savo sąmonėje…

Ir tegul Jūsų pasąmonė pati padaro atitinkamas išvadas.

Trys norai

2013 kovo 8

Dar viena metafora, kuria dažnai naudoja savo seminaruose prof. S.Kovaliovas.

82686314_dzhin
Vienas žmogus sutiko džiną:
– Šiandien tavo diena! – iškilmingai pasakė jis, – todėl išpildysiu tris tavo norus!
– Pradžiai –noriu prabangaus automobilio! – nusprendė žmogus.
– Gerai, – atsakė džinas ir padavė jam raktelius.
Rytojaus dieną iš pat ryto jie vėl susitiko. Tačiau žmogus buvo liūdnas.
– Kas nutiko? – paklausė džinas.
– Kaip čia tau pasakius… Pradžioje buvo labai smagu, nes žmonės į mane žiūrėjo – juk važiavau tokia prabangia mašina! Bet vėliau aš pastebėjau, kad mūsų mieste pilna tokių mašinų, ir visos jos traukia kitų dėmesį… Gavosi ne visai tai, ko aš norėjau…
– Na, tuomet sakyk savo antrąjį norą, – tarė džinas.
– Aš noriu pinigų! Daug, kad galėčiau nusipirkti viską, ko tik panorėsiu!
– Gerai, – ramiai tarė džinas.
Kitą dieną jie vėl susitiko. Bet žmogus ir vėl buvo nusiminęs…
– Kas dabar nutiko?.. – paklausė džinas.
– Leidau pinigus į kairę ir į dešinę ir įvyko keistas dalykas labai greitai viskas nusibodo. Ir man pasidarė vis vien, ar dar ką nors nusipirksiu – koks skirtumas, jei galiu bet ką ir bet kada įsigyti… Tai nesuteikė man laimės.
– Tai ko gi tu dabar nori? – paklausė džinas.
– Dabar tai jau tikrai žinau: noriu… pasakiškai gražios moters.
– Gerai, – vėl tarė džinas.
Kitą rytą jie vėl susitiko. Žmogus ir vėl būvo nuvargęs ir liūdnas.
– Negaliu patikėti! O kas dabar atsitiko?.. Juk išpildžiau visus tavo norus!..
– Jai iš manęs reikėjo tik mano pinigų ir sekso, o tai taip vargina, – tarė žmogus.
– Tiesiog, tu nepaprašei manęs to, ko iš tiesų nori… – atsakė džinas.
– Netiesa! Aš visada žinau, ko noriu! – paprieštaravo žmogus.
– Ne… tu prašei automobilio, o iš tiesų norėjai veržlumo, jėgos; tu prašei pinigų, o iš tiesų norėjai pripažinimo; tu prašei moters, o iš tiesų norėjai… meilės …

Ir tegul Jūsų pasąmonė pati padaro atitinkamas išvadas.

Mažojo princo patarimas

2013 kovo 4

Pasirodo, mažojo princo planetoje, kaip ir bet kurioje kitoje planetoje, augo žolės ir piktžolės.
Gerosios sėklos išaugina gerąsias žoles, o blogosios – piktžoles. Tačiau sėklos nematomos. Jos miega žemės gelmėje, kol kuriai iš jų staiga šauna į galvą pabusti. Tada ji pasirąžo ir nedrąsiai pradeda stumti saulės link žavų nekaltą daigelį. Jeigu tas daigelis ridikėlio ar rožės, jam leidžiama augti, kaip jis nori. Bet jei piktžolės, vos tik jį atpažįsti, turi tuoj pat rauti. Ir štai mažojo princo planetoje buvo siaubingų sėklų…baobabų sėklų. Jos buvo užkrėtusios visą planetos žemę. Mat jei baobabo imiesi per vėlai, paskui niekaip juo nebeatsikratysi. Jis užkariaus visą planetą. Tiesiog pervers ją savo šaknimis. Ir jeigu planeta labai maža, o baobabų pernelyg daug, jie susprogdina ją.

5b
– Reikia laikytis drausmės, – vėliau man paaiškino mažasis princas. – Rytą nusiprausk ir susitvarkyk pats, o paskui kruopščiai apsišvarink savo planetoje. Baobabus turi prisiversti rauti nuolat, vos tik gali atskirti nuo rožių krūmų : kol jaunučiai, vienų ir kitų daigai nepaprastai panašūs. Darbas labai nuobodus. Bet labai lengvas.

Ištrauka iš Antoine de Saint-Exupéry knygos „Mažasis princas“