Archive for 2013 balandžio 26

Jaunesnioji vado dukra

2013 balandžio 26

417755_521949527856791_2048362119_n

Kartą du jūreiviai klajoję po pasaulį, ieškodami savo laimės, atplaukė į vieną nepažįstamą salą.
Tos salos vadas turėjo dvi dukras. Vyriausioji buvo nuostabaus grožio, o jaunėlė – nieko ypatingo, taip eilinė mergina.
Pasisvečiavę kelias dienas saloje jūreiviai nusprendė plaukti toliau, tačiau vienas jų pasakė bičiuliui:
– Aš jau radau savo laimę, aš nusprendžiau likti ir vesiu vado dukrą.
– Tu, teisus, vyriausioji dukra, tikrai ta mergina, kuri gali pavergti vyro širdį. Tavo pasirinkimas teisingas – vesk ją.
– Bičiuli, tu manęs nesupratai, aš ketinu vesti jaunėlę.
– Tu, gal juokauji, juk ji tokia – kokių labai daug, ji eilinė …
– Aš jau nusprendžiau ir pasielgsiu taip, aš vesiu būtent ją.
Jūreivio bičiulis išplaukė toliau laimės ieškoti. O nusprendęs likti vyras pasiryžo pasipiršti vado dukrai. Pagal tos salos papročius, jaunikis privalėjo tėvui už jaunąją duoti išpirką. Kuo geresnė jaunoji tuo karvių daugiau, dešimt karvių verta buvo vyriausioji vado dukra. Jūreivis atvedė dešimt karvių ir kreipėsi į vadą:
– Vade, aš noriu vesti tavo dukterį, štai dešimt karvių už ją.
– Tavo puikus pasirinkimas, mano vyriausioji dukra tikrai verta dešimties karvių,- atsakė vadas,- aš sutinku tau ją atiduoti.
– Ne, vade, tu nesupratai. Aš noriu vesti tavo kitą dukrą.
– Tu gal juokai? Mano jaunėlė neverta dešimties karvių, aš kaip sąžiningas žmogus paimsiu iš tavęs 3 karves ne daugiau, už savo jaunesnę dukrą.
– Ne, aš noriu sumokėti dešimt karvių už ją, – atsakė jūreivis.
Ir jie susituokė. Prabėgo keli metai ir į salą atplaukė antrasis jūreivis, aplankyti bičiulį, sužinoti kaip jam sekasi šeimyninis gyvenimas. Atplaukė, išlipo į krantą ir susirado draugo namą. Atėjo į kiemą, o gi mato sėdintį savo bičiulį kieme, aplink jį bėgioja vaikučiai.
– Sveikas, kaip gyveni?
– Sveikas, aš laimingas, – apsikabinę pasisveikino abu, – o štai susipažinki su mano žmona.
Jūreivis atsisuka ir stovi nustebęs, nes prieš jį stovėjo nežemiško grožio moteris, kuri šypsojosi jam.
– Bičiuli, tu vedei dar kartą?
– Ne, tai mano vienintelė žmona.
– Bet kaip taip įvyko, kad ji taip pasikeitė?
– O tu pats jos paklausk.
– Prašau, atleisk man už įžūlumą, bet aš atmenu, kad anksčiau tu tikrai nebuvai tokia gražuole, kas pasikeitė, jog tapai tokia nuostabia?
– Tiesiog, kartą aš patikėjau, jog esu verta dešimties karvių.

Ir lai jūsų pasąmonė pati padaro atitinkamas išvadas.

Nebenori kentėti pasikeisk

2013 balandžio 22

395461_470350736345335_967501412_n
Per savo gyvenimą žmogus daug ko išmoksta, sužino daug informacijos, dalį jos užmiršta, dalį atmeta kaip neaktualią ar nereikalingą, o dalį naudoja savo kasdieniam gyvenime pastoviai net nesusimąstydamas kodėl ir kaip tai daro.
Viskas gerai, kol nekyla problemų, tačiau netgi tuomet, kai jos atsiranda gyvenime, žmogus sugeba adaptuotis prie jų, nespręsdamas jų.
Specialus neuroprogramavimo principas teigia:
Problemos ir skausmas – tai atgalinio ryšio mechanizmai. Būtent jei suteikia informaciją, kurios mums reikia. Vienok nei problema, nei skausmas nėra būtini gyvenimo komponentai. Jie gali būti tik signalas tam, kad verta keisti kryptį ir informacija, apie tai, kad eini kažkur tai ne ten. Dažniausiai tam, kuris nežino kur eina, lengviausia pakliūti į akligatvį.
Didžioji dalis besikreipusių į mane pagalbos žmonių teigė vieną ir tą pati:
– Beveik nieko nėra, beveik kentėti galima.
– Kentėti kam? Dėl ko? Kokia turi būti priežastis, kad savo noru sutiktate kentėti? –kaskart užduodu klausimus aš konsultacijų metu.
Atsakymų įvairovė ir pagrįstumas nuoširdžiai stebina. Tačiau pradėjus individualų darbą, kaskart žmonių akys pradeda švytėti, sugrįžta nuotaika ir vaikiškas žingeidumas į gyvenimą, o kai išnyksta nuo veidų rūpesčio ir susitaikymo su likimu žymės, suvoki, kad visi žmonės yra verti gyventi gerovėje ir taikoje su savimi, su kitais, su pasauliu ir su Dievu.
Tuomet tik belieka pakartoti Marcus Aurelius žodžius: „Visur kur gyventi galima, galima gyventi gerai!!“
Jeigu ir su sutinkate su Marcus Aurelius, parašykite ar susisiekite su manimi, juk tereikia tik persigalvoti – ir pasaulis aplink pasikeis. (Richard Bach)