Archive for 2013 liepos 27

Iš rubrikos: Išmintingos močiutės patarimai

2013 liepos 27

pavydas
– Močiute, kodėl taip skauda? Aš pavydžiu – kiekvienam išgirstam moteriškam vardui, kurį taria jo lūpos. Kai jam skambinu, o jis nekelia, aš jau pradedu įsivaizduoti, kad jis su kita. Kai jis pasakoja ką nors apie kitą moterį, aš be perstojo galvoju „o buvo kažkas daugiau tarp jų ?“. Pavydžiu jo „buvusioms“,  jo kolegoms,  kitoms moterims… Kaip nustoti šitaip kankinti save, močiute ?
– Anūkėle, pavydas – apgaulingas jausmas. Tu nepavydi, tu bijai netekti. Bet tai yra beprasmiška. Jeigu pavydui pagrindo nėra, tai elgiesi kvailai, o jeigu pagrindas yra – tuomet jau vėlu.

Iš rubrikos: Išmintingos močiutės patarimai

2013 liepos 26

– Visi vyrai vienodi! Močiute, vyrui tereikia pasakyti man „Labas“ ir aš jau žinau, kaip jis save ves toliau, kokius sąmojus pasakos, kaip šypsosis, kaip mane lies, kaip ginčysis ir kaip išeis…
– Anūkėle, tu neteisi, visi vyrai skirtingi. Tiesiog, tau patinka panašūs. Tau patinka kuklūs, tylūs ir „naminiai“ ? Tad, kodėl tu zyzi, kad ir vėl papuolė „zanuda“, kurio niekur neištempsi iš namų ? Jeigu tu renkiesi „kompanijos sielą“, tuomet nesistebėk, kad teks juo dalintis su draugais ir, žinoma, taip pat su draugėmis. Jeigu myli romantikus, tad taikykis ne tik su žvakėmis, eilėraščiais ir šampanu, bet ir nuotaikų svyravimais, depresijomis ir jo paslaptingais dingimais, kuriuos jis vadins „kūrybine krize“. Pasirinkus vyrą, su kuriuo jausiesi kaip „už mūro sienos“, nesistebėk, kad gali neberasti toj sienoje nei langų, nei durų.
Moterys, sugalvoja sau pagrindinius kriterijus ir pagal juos renkasi vyrus, o po to pačios stebisi kodėl visi vyrai vienodi…
toks koks esi
… Tai tinka ir vyrams, kurie tvirtina, kad visos jos tokios…
Renkamės pagal kriterijus, o gyvenam tai su vertybėmis.

Iš rubrikos: Išmintingos močiutės patarimai

2013 liepos 25

rožė
– Močiutę, kaip man suprasti, ar aš įsimylėjau ?
– Tai visai paptasta, anūkėle. Tu atsimeni, kaip jūs susipažinote ?
– Žinoma, atsimenu. Aš atsimenu ne tik kaip susipažinome, bet ir visus kitus mūsų susitikimus. Aš pamenu, kaip pirmą kartą mes nusišypsojome vienas kitam, kai pirmą kartą susikibome rankomis, pirmą mūsų bučinį pamenu… Žinai, kaip dabar pagalvoju, aš prisimenu viską, netgi ką jam pasakojau, kuo apsirengusi buvau, kokie jo pokštai mane ypač linksmino, kaip ir kuo puošiausi kiekvienam pasimatymui, kad jam patikčiau, irgi pamenu. Tai ir yra meilė?
– Ne, širdele. Jeigu pameni tik save – tai įsimylėjimas….Laikas padėti lėles į šalį, anūkėle.

Asertyvumas

2013 liepos 10

assertiveness_scale
Terminas „Asertyvumas“ kilęs iš angliško veiksmažodžio to assert – reiškia, teigti, pareikšti savo nuomonę. Iš esmės tai reiškia gebėjimą efektyviai komunikuoti su bet kuo bet kur, siekiant savo tikslų ir tuo pačiu išsaugant savo savivertę ir pagarbą kito žmogaus nuomonei.
Psichologijoje asertyvumas yra kaip priešprieša agresijai ir manipuliacijai iš vienos pusės ir pasyvumui iš kitos pusės.

Pradžiai noriu pasiūlyti atlikti vieną amerikiečių psichoterapeuto Manuel J. Smith sumodeliuotą testą:

Teiginiai skaitomi garsiai ir tikrinamas Jūsų „vidinis sutikimas“ su teiginiu 10 bale sistema. 10 balų -sutinku visiškai, nes būtent tokia teisę ir turiu bet kokioje situacijoje, 0 balų – aš neturiu teisės būti tokiu.
– Aš turiu teisę spręsti pats apie savo elgesį, mintis, emocijas ir prisiimu sau atsakomybę už jas.
– Aš turiu teisę nesiteisinti ir neatsiprašinėti už savo elgesį.
– Aš turiu teisę nuspręsti ar privalau prisimti atsakomybę už svetimas problemas (kiek man svarbios svetimos problemos).
– Aš turiu teisę persigalvoti ir pakeisti savo nuomonę.
– Aš turiu teisę daryti klaidas ir atsakyti už jas.
– Aš turiu teisę pasakyti: Aš nežinau…
– Aš turiu teisę pasakyti: Aš nesuprantu…
– Aš turiu teisę pasakyti: Man nusispjaut…., manęs nejaudina…., man neįdomu….
– Aš turiu teisę neatsižvelgti į tai, ką apie mane pasakys kiti.
– Aš turiu teisę būti nelogišku, priimant sprendimus.

Jeigu prie visų teiginių parašėte 8 – 10 balų, sveikinu! Jūs jaučiatės komfortabiliai bendraudami su kitais žmonėmis, jūsų nuomonę vertina kiti ir jūs pakankamai lengvai pasiekiate tai, ką užsibrėžėte.
Jūs pasitikite savimi ir mokate vertinti kitų žmonių nuomonę. Jūs prisiimate atsakomybę už save ir savo gyvenimą.

Jeigu balai yra žemesni nei 8, siūlau susimąstyti apie priežastis, kodėl taip yra.
Dar liūdniau, jeigu manote, kad bet kuris iš šitų teiginių yra neteisingas ar nesąžiningas. Arba nuoširdžiai tikite, kad tai yra nerealu, vadovautis jais konkrečioje situacijoje. Visi šie teiginiai Manuel J. Smith teigimu yra daugkartinių tyrimų rezultatai ir turi rimtą pagrįstumą.

Tačiau, priežastys dėl kurių jūs galite nesutikti su teiginiais gali būti labai įvairios, keletas tai:
– Pasitikėjimo savimi stoka.
– Tėvų vaikystėje programavimas taip vadinamais draiver‘iais kaip: „Džiugink kitus“,“ „Būk tobulas“, „Siek“ ir t.t.
– Neekologiški įsitikinimai, kurie maišo gyvenime ir kitos įdomios priežastys.

Asertyvaus elgesio principai
Prisiimti sau atsakomybę už savo elgesį. Net jeigu jūs pavėlavote į susitikimą, jus apšaukė ar kažkas užmynė ant kojos, jūs išliekate savimi ir niekam nepermetate atsakomybės už savo asmeninę reakciją į aplinkinius. Būtent toks elgesys atmetą galimybę kaltinti kitus dėl asmeninių nesėkmių.
Pasitikėjimas savimi ir pagarbos kitiems išlaikymas. Jeigu jums užmynė ant kojos ar apšaukė, jūs turite pilną teisė sureaguoti į tai, bet reakcija turi būti lygiavertė ir pagarbi tiek savo, tiek kito žmogaus atžvilgiu.
Sąžiningumas, atvirumas santykiuose. Jeigu nesutinkate su oponento nuomone, ar jis kuo nors jus įžeidė, jūs turitę teisę jam apie tai tiesiai pasakyti, išsakyti savo emociją ir atitinkamai pasielgti, tarkim, baigti pokalbį ir, tiesiog, išsiskirti, tačiau toks elgesys leidžia tęsti santykius ir siekti bendrų abiems tikslų ir toliau.
Sugebėti dėmesingai klausyti ir suprasti pašnekovą. Klausytis ir girdėti ką kalbą yra skirtingi dalykai. Iškreipti pašnekovo mintis ir faktus, nutraukti jį sakinio vidury, deklaruoti savo požiūrį, kaip vienintelį teisingą, toks elgesys kenkia efektyviam bendradarbiavimui.
Demonstruot pasitikėjimą savimi ir pozityvumą. Būtina sąlyga asertyviam elgesiui yra pasitikėjimas savimi. Bet koks trūkumas pagarbos sau ir pasitikėjimo savimi veda prie kompensacijos – psichologinio mechanizmo, kurio pagalba bandoma kontroliuoti situaciją, prisiderinant prie pašnekovo arba iš apačios arba iš viršaus, t.y. iš pasyvumo arba agresijos pozicijų.

Atsižvelgiant į principus, noriu atkreipti dėmesį ir priminti, kad asertyvi asmenybė turi teisę:
– Reikšti jausmus.
– Reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus.
– Sakyti „taip“ ir „ne“.
– Keisti savo nuomonę.
– Pasakyti: „aš nesuprantu“.
– Būti savimi ir nepataikauti kitiems.
– Neprisiimti svetimos atsakomybės.
– Prašyti ko nori.
– Nustatyti savo prioritetus.
– Tikėtis, kad jį išgirs ir atsižvelgs į jo nuomonę rimtai.
– Klysti.
– Būti nelogišku, priimant sprendimus.
– Pasakyti: „ Man tai neįdomu“.

Tačiau pasitikinti savimi, asertyvi asmenybė taip pat puikiai suvokia, kad ir kitos asmenybės turi tokias pat teises, tad gerbia kitų žmonių pasirinkimą ir leidžia sau būti savimi. Mokėjimas bendrauti taip, kad kiekviena iš komunikuojančių pusių jaustųsi laimėtojais yra menas, kurio verta išmokti. Koučingo sesijų metu galime pasitreniruoti kartu, kad Jūsų reakcija pasikeistų iš sąlygotos į norimą, efektyvią.

Kiek man reikės terapijos seansų, kad pasiekčiau savo tikslą?

2013 liepos 8

Labai dažnai besikreipiantys į mane žmonės užduoda šį, labai svarbų paprastą ir tuo pat metu, labai sudėtingą klausimą:
– Kiek man seansų reikia, kad aš susirasčiau vyrą ir ištekėčiau už jo? Arba rasčiau savo svajonių darbą? Tapčiau populiarus ir pasitikintis savimi vaikinas, su kuriuo nori draugauti merginos?
– Nežinau, – nuoširdžiai atsakau aš, – nes aš Jūsų nepažįstu ir nežinau su kuo būtent teks terapijos metu man dirbti. Nežinau, kokias antrines naudas nesikeisti mes rasime būtent pas Jus. Nežinau kokiu tempu Jūs dirbsite su savimi ir savo vidiniais pasipriešinimai…

Štai trumpa metafora ir lai Jūsų pasąmonė pati padaro reikiamas išvadas:

– Per kiek laiko mes nukaksime iki artimiausios geležinkelio stoties? – paklausė turistai vietinio senuko.
– Eikite, – atsakė šis.
– Mes norime eiti ir einame. Tačiau klausiame ar toli?
– Eikite!
Supykę turistai patraukė savo keliu.
– Jūs ten būsite už valandos,- išgirdo iš paskos senuko balsą.
– Ačiū, – padėkojo turistai, – O kodėl mums iš karto nepasakėt?
– Iš pradžių turėjau pamatyti, kaip sparčiai einate!

Ir dar verta prisiminti ir suvokti, kad terapija – tai dvipusis judėjimas keliu, kurio nuorodų nėra jokiame žemėlapyje ir nežinia iš anksto kokias kliūtis ir su kokias demonais teks susidurti kelionės metu. Tačiau jokia kelionė neprasidės ir nebus nueita jeigu nebus nurodytas galutinis kelionės taškas. Kitaip klaidžiosime šalikelėm ir ratais, ieškodami tai ko nepametėm.
bala