Archive for 2013 rugpjūčio 31

Einu į pasimatymus, tačiau dažniausiai ties 3-ečiu pasakau, kad nieko nebus

2013 rugpjūčio 31

wokaipgrazu

Klausimas:

Laba diena,
Niekada anksčiau neteko prašyti patarimo, visada būdavau tas žmogus, kuris kitiems pataria, tačiau šį kartą nebegaliu… Esu giliai įstrigusi ir savęs nebepažįstu. Prieš gerus 2-ejus metus įsimylėjau, tuo metu buvau antro kurso studentė.Tiesiog skraidžiau, bet vėliau mano meilė tapo kančia, vaikinas neberodė tokio dėmesio kaip buvo iš pradžių. Jis buvo už mane vyresnis 9-eriais metais, pasitikėjau juo, maniau kad jis gali būti tas žmogus, kurio taip ilgai laukiau. Tačiau laikas bėgo, o jis mane skaudino, susisiekdavo su manimi tik savaitgaliais, visada išsakydavau kaip man sunku, kaip blogai jaučiuosi, bet jam tai buvo nė motais, nes situacija nesikeitė. Mėginau nutraukti su juo santykius turbūt kokius 5 kartus, kol galiausiai pavyko, mačiau jį paskutinį kartą gal prieš 6 mėnesius, tačiau jis vis dar bando man skambinti, rašyti, o aš jau nebe atsakau. Tačiau problema ne čia. Bandau užmegzti naujus santykius, einu į pasimatymus, kad mažiau apie jį galvočiau, tačiau dažniausiai ties 3-ečiu pasimatymu visada pasakau, kad nieko nebus. Negaliu apgaudinėti žmonių, kadangi niekaip negaliu užmirti Jo. Tikrai nelyginu kitų vaikinų su Juo, bet vis tiek niekaip negaliu pabėgti nuo minčių apie Jį. Nesu priklausoma nuo santykių, tikrai galiu būti be jų. Esu pakankamai užimta, tikrai turiu veiklos, tačiau net laikas nepadeda, nei bandymas sukurti naujus santykius. Liūdniausia, kad pradedu manyti, kad tampu bejausme. Bijau, kad niekada niekam nepajausiu to ką kažkada gebėjau jausti Jam. Šiuo metu bendrauju su vaikinu jau 3 savaites, tačiau jaučiu, kad vėl nevalingai bandau nuo jo nutolti, nors su juo man tikrai gera, bet mano širdis nevirpa ir neišgyvenu jausmų, kuriuos kažkada patyriau. Nenoriu jo skaudinti, nenoriu ir pati būti su žmogumi ir tikėtis, kad kažkada pajausiu Jam kažką. Taigi, noriu tiesiog patarimo kaip man su visu tuo susitvarkyti? Kaip gyventi? Ar mėginti kurti santykius ir tikėtis, kad sugebėsiu mylėti, o gal gyventi vienai, kol gyvenime atsiras toks žmogus, kuris sugebės suvirpinti mano širdį? Bėda, jog bijau, kad taip gali niekada nebe nutikti…

Dėkoju už atsakymą
pagarbiai, Sigita (pakeistas)

Atsakymas:

Sveika, Sigita.

Perskaičiau Tavo laišką, kuriame prašai patarimo kaip toliau elgtis ir aprašai situaciją, į kurią patekai.
Patarimą duosiu, tik manau, nevisai tokį, kokio tikiesi.
Rašai, kad nebepažįsti savęs, tad aš siūlyčiau, visų pirmą, susipažinti su savimi iš naujo.
Kaip tai padaryti?

Atsakyk sau, dėl ko konkrečiai nutrūko santykiai su žmogumi, kurį buvai įsimylėjusi? Jo elgesys nepateisino Tavo jausmų jam? Jo jausmai nepateisino Tavo lūkesčių? Ko jūs abu norėjote vienas iš kito? Ir ką galiausiai gavote?

Toliau, nuoširdžiai ir atvirai atsakyk sau, ko tikiesi eidama į pasimatymus?

Jeigu naujų pažinčių, ir pasimatymų tikslas yra: ” mažiau apie jį galvoti” – tuomet kaskart gauni tai, juk kol esi pasimatyme, mažiau galvoji apie jį.

Dar klausi: “Ar mėginti kurti santykius ir tikėtis, kad sugebėsiu mylėti”, – Kaip manai ar tik nebandai pakartoti to paties scenarijaus dar kartą, tik roles nori pakeisti?

” …O gal gyventi vienai, kol gyvenime atsiras toks žmogus, kuris sugebės suvirpinti mano širdį?” – pagalvok, ką verta pakeisti savo vertybių sistemoje ir kokių asmeninių įsitikinimų jau laikas atsisakyti, kad taptum ta, kuri leidžia sau mylėti ir savo širdžiai virpėti iš laimės.

Naivu tikėtis, kad kitas žmogus gali suvirpinti mums širdį, be mūsų nusiteikimo ir pasiruošimo priimti meilę atvirai.
Mūsų širdys virpa tik tada, kai MES patys esame atviri meilei ir su dėkingumu priimam rodomą mums kitų dėmesį.

Jeigu kilo klausimų, susisiek su manimi asmeniškai.
Sėkmės!!

Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė

Šaltinis: http://psichika.eu/blog/einu-i-pasimatymus-taciau-dazniausiai-ties-3-eciu-pasakau-kad-nieko-nebus/

Susipažįstu su nauja mergina, bet dažniausia lieku paliktas ant ledo

2013 rugpjūčio 26

patiko
Klausimas:

Laba diena
Visa laiką stengiuosi kuo daugiau bendrauti su merginomis kuo dažniau susitikinėti, kalbėtis įvairiomis temomis, bei stengtis įtikti . Bet dažniausia lieku paliktas ant ledo , merginos su manimi nustoja bendraut ir taip kiekviena karta kaip tik susipažįstu su nauja mergina atrodo viską darau pats ir bendrauju ir visa kita ir nežinau ko griebtis kad ji manęs neatstumtu , ką man daryti?
Ačiū už Atsakymą
Povilas (vardas pakeistas)

 

 

Atsakymas:

Sveikas, Povilai.
Perskaičiau Tavo laišką ir jame aprašytą situaciją, kurioje esi atsidūręs.

Klausi ko griebtis ir ką Tau daryti, kad bendravimas su mergina (ar merginomis) nesibaigtų iš karto po pažinties su jomis. Tačiau labai mažai radau informacijos KAIP su jomis bendrauji dabar. Paminėjai tik, kad kalbi įvairiomis temomis bei stengiesi įtikti, bet tai neduoda rezultato, kurio tikiesi.

Vienas iš NLP principų skelbia: Kiekviena situacija turi daug pasirinkimo variantų, todėl jeigu rezultatai netenkina, tiesiog padaryk kažką kitaip.

Visų pirma siūlau pagalvoti ko pats konkrečiai nori, jeigu:
Tik susipažinti? – tai tikslą pasieki kas kart – susipažįsti vis su nauja mergina.

Kalbėtis įvairiomis temomis? – irgi gauni tai, ko tikiesi – juk kalbiesi daug ir įvairiomis temomis ir visai nesvarbu ar tos temos įdomios tik Tau pačiam, ar ir merginai, su kuria tuo metu kalbi.

Įtikti? – būtų labai įdomu sužinoti KAIP konkrečiai darai ir KAM darai? – dirbtinas nenuoširdus pataikavimas automatiškai sukelia neigiamą reakciją, tad nenuostabu, kad Tave merginos iš karto „perskaito“.

Pabandyk pakeisti savo strategiją (veiksmų planą) ir taktiką (veikimo kryptį).
Kaip tai padaryti?

Seną tikslą: „kad tik neatstumtų“, pakeisk nauju, tarkim, tokiu: užmegzti ir išlaikyti ilgalaikius, pastovius abiems mums priimtinus santykius, pagrįstus abipuse simpatija, nuoširdžiu ir atviru bendravimu.

Kai tikslą įvardinsi, pagalvok kokių Tau pačiam bendravimo įgūdžių ar gebėjimų trūksta arba galima sustiprinti jau turimus. Kokių asmeninių savybių reikia įgauti ar sustiprinti jau turimas, kad jos padėtų tapti ir būti vaikinu, kuris lengvai, atvirai ir efektyviai moka bendrauti.

Kai turėsi įgūdžių ir savybių sąrašą galėsi pradėti veikti. Galima pasidomėti, paklausti pažįstamų, draugų, tėvų, visų tų, kurie turi tai, ko reikia Tau, ir sužinoti, kaip jie tą daro. Arba paieškok reikiamų knygų. Aišku, siūlau pasidomėti kokybę ir rekomendacijomis ką skaityti. Būk atkaklus ir reiklus sau, daugelio veikalų vertė yra abejotina, tačiau tikrai įmanoma rasti ir vertos dėmesio literatūros. Žiūrėk filmus, mėgdžiok ir taikyk sau įvairias roles (tik nepersistenk, saikingai!). Ir drąsiai bandyk įvairius, naujus bendravimo būdus, kuo lankstesnis, kūrybiškesnis ir įvairesnis būsi, tuo didesnio pasisekimo bendraujant sulauksi.

Tad pirmyn ir sėkmės!!
Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė

Šaltinis: http://psichika.eu/blog/susipazistu-su-nauja-mergina-bet-dazniausia-lieku-paliktas-ant-ledo/

Ji viskam ten randa laiko, bet ne man

2013 rugpjūčio 26

long-distance-relationship

Klausimas:

Sveiki, su drauge draugaujame jau virš metų, viskas atrodo gražu, tačiau kartais iškyla nesusikalbejimų. Suprantu, kad jų būna visiems, tačiau šiuo atveju atrodo jog visiskai prasilenkia žodžiai, o juo labiau jų prasmė. Dabar vasarai ji išvyko į Londoną padirbeti ir gyvena su drauge. Jos gyvena viename kambaryje ir kai grįžta iš darbo dažnai iš jos išgirstu jog jos dabar kalbasi, tai ji negali kalbeti ar net normaliai susikaupusi atrašinėti. Na suprantu, kad reikia pakalbėti ir su drauge, bet aš jos net nematau ir toks vaizdas, kad ji mane visiškai nustumia į šoną ir bendrauja kada jai patogu. Ji man parašo dažnai rytais, prieš eidama į darbą, tačiau tai tik bendravimas prabėgomis. Žinoma, kartais pakalbame ir vakarais, tačiau kai jai užsimenu jog galetų paskirti laiką ar dar ką, tai ji to nesupranta. Kartą jai buvo įtemptos dvi dienos darbo ir iš jos negavau žinių, paklausiau kur buvo dingusi, tai pervargusi atsakinėjo piktai, po to sakė jog eis į kažkokį balių. Grįžusi paraše man kaip pasiilgo ir panašiai. Kai man tai įkyrėjo, aš viską išsakiau, ji atrodo nieko neklausė, tik jeigu būdavo proga ką nors bandydavo paneigti. Sakė jog aš pats sau prieštarauju, skatinu ją eiti kur, nesėdėti namuose, tačiau po to tai būna problema ir aš prie visko kabinėjuosi, o aš jai banžiau paaiškinti, kad ji viskam ten randa laiko, o tas bendravimas ryte, kol ji ruošiasi į darbą yra labai silpnas, vos ne pliusiuko sau padėjimas, o norisi ramiai vakarais pakalbėti.

Aš esu liūtas ir man dažnai sako , kad aš nenusileidžiu ar bandau įtikinti, tačiau tokia situacija jai tikrai atrodo ramiai išaiškinau, bet ji tik susierzino ir nemanau, kad bandė net suprasti ką jai sakiau. Taigi norėčiau paklausti ar čia aš nesuprantu jos ir nemoku klausyti ar kokia čia bėda? Ačiū.

Gintaras (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveikas, Gintarai.

Ačiū už laišką. Sveikintina, kad užduodi klausimus, kurie yra svarbūs Tau ir ieškai atsakymų į juos.

Bendravimas per atstumą yra tarsi egzaminas, kurį įveikus, poros santykiai sustiprėja ir visad įgauna naujų atspalvių.

Klausti ar nesupranti savo draugės ir nemoki klausytis ar čia slypi kažkas dar?

Ar kada buvai pats išvažiavęs toli nuo namų ir gyvenęs savarankiškai megapolyje?

Pabandyk įsivaizduoti savo merginos dienos rutiną, kai ji dirba dienomis, po darbo grįžta namo ir kadangi atvažiavo tik vasarai į Londoną, tad naudojasi proga patirti tai, ko nebus, kai vėl grįš į Lietuvą. Ir visame tame savo bėgime randa laiko paskambinti Tau ir pasidalinti naujienomis ir savo įspūdžiais. Jai labai reikia tavo palaikymo, padrąsinimo ir supratingumo, o ne priekaištų ir priminimų, kad mažai ir retai bendraujate. Turėdama namuose draugą, kuris nuoširdžiai palaiko ir laukia sugrįžtančios namo, ji jausis laiminga, mylima, svarbi ir atsilygins Tau tuo pačiu nuoširdumu.

Dabar leisk pasidomėti, kaip gyveni Tu pats likęs namie? Kokia Tavo kasdienė rutina? Ką naujo patyrei, išmokai, sužinojai, kokias knygas perskaitei ?

Tavo draugė grįš namo su savo asmenine savarankiško gyvenimo patirtimi, su įspūdžiais ir savais prisiminimais. Tad siūlau ir Tau pačiam išnaudoti kaip galima turiningiau ir efektyviau šį laiką savo asmenybės augimui ir brandai.

Galvok apie bendravimą per atstumą ne kaip išbandymą, o kaip suteiktą puikią pora parodyti vienas kitam savo rimtą, atsakingą požiūrį į judviejų santykius, paremtus abipusia meile, pagarba, supratingumu ir palaikymu.

Sėkmės!!

Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė

http://psichika.eu/blog/ji-viskam-ten-randa-laiko-bet-ne-man/

Galbūt meilė iš tikrųjų išgaravo, o gal tai tik laikinas etapas?

2013 rugpjūčio 22

šita fainaKlausimas:

Sveiki, Su vaikinu draugauju pustrečių metų. Maždaug prieš 6 mėnesius jis pasakė, kad nežino ką man jaučia, ar vis dar myli. Žinoma toks jo pareiškimas man buvo didelis smūgis. Mes ir toliau draugaujame, jis manimi rūpinasi, susitinkame, leidžiam laiką drauge, jis man sako, kad rūpiu jam, tačiau širdį drasko jausmas, kad esu nereikalinga ir nemylima, o taip norisi ir vėl išgirsti “Aš tave myliu”. Krito pasitikėjimas savimi, taip pat ir juo, vis bijau, kad jis mane gali palikti dėl to, kad nemyli arba susiradęs kitą. Skirtis žinoma su juo nenoriu, bet noriu turėti šalia žmogų dėl kurio jausmų neabejočiau, žinočiau, kad esu mylima. Šiuo metu dažnai kaltinu save, kad dėl mano kaltės dingo jo meilė man. Esu gana emocionali, pavydi, sunkaus charakterio asmenybė. Maždaug prieš metus dėl nesusipratimo jam liepiau pasirinkti tarp manęs ir jo draugių. Jam tai buvo sunkus išsiskyrimas, dar ir dabar jis dėl to jaučiasi nekaip, beje, jam nesiseka gyvenime: turi skolų, sveikatos problemų, dažnai būna pasyvus, pasiūlius prasiblaškyti jau niekur su manim nebeišeina kaip anksčiau, sako norįs “greičiau nusibaigt”. Bandau save guosti, kad dėl sunkumų gyvenime jis “nesusigaudo” savo jausmuose, tačiau nežinau ar tai tiesa, galbūt meilė iš tikrųjų išgaravo, o gal tai tik laikinas etapas ir po trumpo išsiskyrimo jis susipras ką man jaučia? (šiuo metu esu išvykus mėnesiui į kitą šalį). Kaip yra iš tikrųjų ir ką man reiktų daryti šioje situacijoje? Emilija (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveika, Emilija

Laiške klausi, ką daryti situacijoje, į kurią patekai, bendraudama su savo draugu. Rašai, kad prieš 6 mėnesius jis pasakė, kad nežino ką jaučia Tau, o ką Tu pati jam jauti? Paminėjai, kad esi emocionali, pavydi, sunkaus charakterio. Įvardijai, kad nori šalia patikimo, mylinčio atsidavusio žmogaus. Tačiau kokius reikalavimus keli sau, šioje draugystėje? Ar gali pati būti jam mylinti, patikima, atsidavusi, palaikanti jį mergina?

Tarpusavio santykiuose yra labai svarbu išlaikyti balansą tarp imti ir duoti. Mokykis parodyti koks jis Tau svarbus, parodyk, kad jį gerbi ir myli ir brangini draugystę. Pabandykite atvirai pasikalbėti, ko jis norėtų ir tikisi iš Tavęs ir ko nori ir tikiesi iš jo Tu.

Pirmas įsimylėjimas praeina, ir tai, kas tiko sanykių pradžioje, nebetinka vėliau, kuomet ateina laikas atvirumui ir nuoširdumui, draugystei ir pažinimui vienas kito. Padėk jam ir sau suprasti ką jaučiate vienas kitam, tapdami pilnaverčiais partneriais ir dalindamiesi vienas su kitu išgyvenimais ir potyriais.

Rašai, kad nori ir vėl išgirsti:“ Aš Tave myliu“?

Siūlau temą pokalbiui: Penkios meilės kalbos – galbūt jis jau senai Tau rodo, kad myli, o Tu užsispyrusiai nori išgirsti žodžius?

Sėkmės ir džiugių atradimų!!

Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė

Troškimas būt su juo yra už viską stipresnis

2013 rugpjūčio 18

manipuliacijaphKlausimas:
Sveiki, man 18 metų. Maždaug prieš pusę metų išsiskyriau su vaikinu (jam 19). Su šiuo išsiskyrimu niekaip negaliu susitaikyti. Kartu išbuvome 3 metus. Buvome ir iki pat šiol esam vienas kitą įsimylėję lig ausų, abu esame pametę galvas ir be galo norime būti kartu. Bet problema tame, jog per visą tą draugystės laiką daug kartų vienas kitą įskaudinom. Dažnai vienas kitam meluodavom, būdavo taip, kad net išduodavom su kitais. Ir vis atleisdavom. Bet kai mums kantrybė trūko, išsiskyrėme.

Po mėnesio užmezgiau naujus santykius, maniau, kad naujas žmogus mano gyvenime padės man viską užmiršti, bet supratusi, jog klydau, viską užbaigiau. Dabar nuo išsiskyrimo praėjo pusė metų, neseniai pradėjau bendrauti su buvusiu. Esame abu pasikeitę, pradėjome vienas kitą vertinti, supratome savo klaidas ir labai dėl jų gailimės. Vienas kitam už viską atleidome. Atrodo galėtume būti kartu, bet, sužinojęs, jog buvau užmezgusi naujus santykius nebenori būti su manimi. Visų pirmiausia nori, jog užkariaučiau jį, siekčiau jo, nori, jog versčiausi per galvą, daryčiau tai, kas neįmanoma, jog jis man atleistų už tuos naujus santykius su kitu. Aš sutikau. Kai tik pradedu stengtis, jis man kas minutę priekaištauja, tai ką esu pridirbusi, tuomet jau nebežinau ką be padaryti, jog visa tai ištaisyčiau. Kai viskas tampa beprasmiška, nustojam bendrauti. O kai nebeištveriame vėl bendraujame ir tada vėl viskas iš pradžių. Tai tęsiasi kažkur 2 savaites. Jaučiuosi prislėgta. Nebežinau kaip elgtis ir ką daryti. Iš visos širdies trokštu būti su juo. Niekaip negaliu jo pamiršti. Dažniausiai sėdžiu užsidariusi kambaryje, pastoviai verkiu ir niekur nenoriu eiti. Grįžtu į prisiminimus, nes tik ten noriu būti. Pati su savimi nebe susitvarkau. Klausiu draugu patarimo, pataria nustot bendraut su juo ir judėt pirmyn, bet užmiršti ir eit į priekį nesinori. Nebežinau kaip besielgti, nes troškimas būt su juo yra už viską stipresnis. Ačiū, kad išklausėte, laukiu jūsų patarimo.

Justė (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveika, Juste.

Perskaičiau Tavo laišką ir jame iškeltą probleminę situaciją, kurioje atsidūrei. Tiesaus klausimo laiške kaip ir neradau, bet pačią susidariusią situaciją galiu pakomentuoti.

Ji gan rimta, nes panašu, kad judviejų su draugu žaidimai vienas su kitu jau gerokai užsitęsė (daugiau nei trys metai) ir pati tampi emocionaliai priklausoma nuo jų. Iš čia turbūt ir nuotaikų svyravimas, ašaros, apatija ir aukos pozicija.

Mano patarimas būtų kreiptis į psichologą, kuris suteiks pilnavertę konsultaciją, nes vienam laiške neįmanoma apžvelgti visų antrinių naudų, kurios slypi susidariusioje situacijoje. Tik tuomet, kai jos konkrečiai bus įvardintos ir pripažintos, bus galima rasti alternatyvų elgesio modelį ir jį įvaldyti.

Antrinė nauda – visad slypi bet kokioje situacijoje, kai iš pirmo žvilgsnio neigiamas įsitikinimas, nuostata ar problematiškas elgesys, iš tikrųjų atlieka ir tam tikrą teigiamą, žmogui reikalingą ir naudingą funkciją.

Esi įsivėlus į taip vadinamą „Katės – pelės“ žaidimą, kuriame abu su draugu jau pasiekėte profesionalų lygį.

Štai citata iš laiško: „Visu pirmiausia nori, jog užkariaučiau jį, siekčiau jo, nori jog versčiausi per galvą, daryčiau tai, kas neįmanoma, jog jis man atleistų už tuos naujus santykius su kitu. Aš sutikau.“ Pabandyk atsakyti sau. Kam tavo vaikinui Tau apskritai atleisti? Dėl kokios priežasties jis tai turėtų padaryti, juk tuomet pats žaidimas ir intriga, “smagumas” baigsis?

Esi verta abipusės meilės, pagarbos, nuoširdžių ir lygiaverčių tarpusavio santykių, patikėk tuo ir padėk sau atrasti naujus bendravimo būdus, kurie suteikia pasitikėjimo, džiaugsmo ir laisvės pojūtį.

Sėkmės!!

Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė

Šaltinis:  http://psichika.eu/blog/troskimas-but-su-juo-yra-uz-viska-stipresnis/

Manipuliacijos, kurios vis dar turi galios

2013 rugpjūčio 18

229614_347412415381409_1492522965_n

Visi mes iš vaikystės ir visi turim savo unikalią istoriją ir prsiminimus apie patirtį įgautą joje. Siūlau paanalizuoti priežastis, kai kurių pasiteisinimų ir pasiaiškinimų, kuriais naudojamės tam tikrose situacijose, bendraudami su kitais.

Prisiminkite savo vaikystę: kokius produktus, kurie jums nepatiko, jus versdavo valgyti?
Kaip jus prikalbindavo arba priversdavo?
Ar vertė ruošti pamokas arba  atlikti namų ruošos darbus?

Pateikiu labiausiai paplitusių manipuliacijų sąrašą.

1. Šiame sąraše kalbama apie fizinę prievartą ir atpildo baimės formavimą.
„Nemoki – išmokysime, nenori – priversime!“
„Tuoj paimsiu rykštę (diržą, lazdą ir t.t.“)
„Yra toks žodis „Reikia“.
Grėsmingai šaukia „Tuoj pat!“,“ Kam pasakiau!“,“Tu amžinai neklausai!“, „Nepakilsi nuo stalo, kol nesuvalgysi!“
Užspaudžia nosį, kad prasižiotumėt, o po to užspaudžia burną, kad neišspjautum maisto. Arba iš viso išpila lėkštės turinį ant galvos ar už kaklo.
Mušdavo per rankas ir kitas kūno dalis.

2. Šiame sąraše kalbama apie psichologinę prievartą, kaltės už tai, kad tėvams gali būti negera, jausmo formavimą, kaltės už svetimus išgyvenimus jausmo formavimas.
“ Už mamytę, už tėvelį…“ (tarsi nuo to mamai ir tėvui bus geriau).
“ Suvalgyk, dukryte, sūneli, kitaip virta morkytė įsižeis ir pravirks…“
“ Jeigu nevalgysi, aš būsiu nelaiminga.“
“ Juk taip dėl tavęs stengiausi viriau, gaminau, o tu nevalgai.“
“ Aš viską dėl tavęs paaukojau.“
“ Tu man kaip peiliu per širdį.“

3. Psicholiginė prievarta -pažeminimas, nevisavertiškumo komplekso formavimas.
“ Tu vyras, ir tai tavo pareiga“ arba „Geros mergaitės visada klauso.“
“ Tinginys(ė).“, “ Kaip tau ne gėda“, “ Murzius(ė).“ ir kiti užgauliojimai.
“ Visada norėjau, kad būtum geresnis(ė),(paklusnesnis(ė), reiklesnis(ė), sumanesnis(ė) ir t.t.)
“ Va, kaimynų vaikas jau tą ir tą daro, moka, o tu ko dar ne?“
“ Neinkšk, kitiems dar blogiau.“
“ Kai gyvensi savarankiškai, tada ir bus tavo valia.“
“ Dabar bus taip, kaip aš noriu, o ne tu.“

4.“Papirkinėjimas“ – pratinimas prie pakišų.
Desertui duoda ne 3, o 6 saldainius.
Žada pramogas ar dovanas.
Nesilaiko duoto žodžio ir leidžiasi, už bučinius ar meilikavimus, būti įkalbėtais ir pakeičia pradinę nuostatą, draudimą, užduotį ir t.t.

5. Fobijų formavimas
“ Ateis vilkas (baubas, ragana, policininkas ir t.t.) ir tave suės, pavogs…“
“ Atiduosiu čigonams.“
“ Atoduosiu į vaikų namus.“
“ Pasigimdysiu kitą, geresnį vaiką.“

Kiekvienas tėvų ar kitų, vaikystėje autoritertą turinčių, žmonių manipuliavimo metodas formuoja tam tikras prichologines problemas.
Leiskite sau pažvelgti į įprastas gyvenimiškas situacijas: Ko bijodami (arba kito jausmo veikiami) darote tai, ko iš jūsų tikisi kiti?
Patys populiariausi atsakymai:
Bijau įskaudinti, nuliūdinti.
Bijau supykdyti.
Bijau, kad atleis iš darbo.
Jeigu yra grėsmė sveikatai, gyvyvbei, gerovei – tai jau tikra prievarta.
Iš pagarbos kitam žmogui.
Noriu kitiems suteikti džiaugsmo.
Su viltimi į ateitį.
Neatsisakyk padėti, kiti tau taip pat padės, kai prireiks.
Nepatogu atsisakyti.
Bijau, kad neteksiu meilės ir dėmesio.
Su manimi daugiau nebedraugaus.
ir t.t. arba raskite savo atakymus.

Baimė, kuri buvo suformuota vaikystėje, neleidžia efektyviai gyventi dabartyje. Mes per daug lengvai atsisakome savo vertybių ir prioritetų, dėl taip vadinamos „šventos ramybės“.
Ar tai tikrai tą kaina, kurią verta mokėti?
Gal jau verta užaugti ir pradėti gerbti save?

Citatos paimtos iš Ninos Rubštein knygos.

Nemoku džiaugtis dabartimi, viskas atrodo miglota

2013 rugpjūčio 16

mažasis princas
Klausimas:

Sveiki,
Nerandu kaip save pilnai išreikšti gyvenime, man 25 metai, gyvenu vis dar pas tėvus, merginos pastovios neturiu, susipažįstu padraugauju ir išsiskiriu, santykiai dėl vienokiu ar kitokių priežaščių atšala ir pasibaigia.. Turiu darbą ir užimu neblogas pareigas, užsiemu sportu, saviugda, daug kuo domiuosi ir tikiuosi gyvenime dar daug ką nuveikti, pasiekti, tik viskas atrodo taip nerealiai toli, miglota, neaišku kaip įgyvendinti savo svajones, kaip jas pasiekti, kada ateis tie saldūs vaisiai dėl kurių tenka aukotis dabar. Beveik visada esu nepatenkintas dėl savo dabartinės padėties, kitaip sakant nemoku džiaugtis dabartim čia ir dabar, nes visada noriu geriau, daugiau ir pan, tas pilnavertis jausmas neaplanko, atrodo kad kažko trūksta, nes tai ne visai tai ko noriu, kažkas sukelia tą nepasitenkinimo jausmą. Save bandau nuteikti pozityviai, mastyti apie gerus, didžius dalykus, kad svajonės taps realybe, viskas išsipildys ir atrasiu save, bet kartais peršasi mintis gal tik naivai apgaudinėju save? Užeina depresijos momentai, nuopoliai, bet aš nepasiduodu, kovoju ir dar kartą kovoju, atsitiesiu ir einu į priekį… Ką manote, ar taip gyvendamas galiu pasiekti savo svajonių, užsibrėžtų tikslų ir ar toliau tikėti besąlygiškai savimi? Gal aš koks perfekcionistas? Visada lygiuojuosi į didžius žmones, į lyderius, noriu būti dar geresniu už juos. Esu uždaras žmogus, dažniausiai išgyvenu viską savyje, mažai su kuo dalinuosi savo laimėjimus ir pralaimėjimus, kiti sako kad mano charakteris labai sunkus ir savitas, o mąstymas nepalaužiamas, nes gyvenu savo standartais ir įsitikinimais.
Ačiū už patarimus ir atsakymus

Atsakymas:

Sveikas,
Laiške, aprašai susidariusą situciją, kurioje dabar esi ir daliniesi savo mintimis ir apmąstymais. Taip pat užduodi sau klausimą kodėl nejauti vidinės pilnatvės, nors išorė ir gyvenimo pasiekimai, leidžia atrodyti gan sėkimingu jaunu vyru. Taip pat rašai, kad esi nuovokus, užsispyręs ir atkakliai sieki savo užsibrėžtų tiklsų, tačiau trūksta gebėjimo džiaugtis čia ir dabar realiais pasiekimais.

Atsakymų į Tavo užduotus klausimus gali būti labai labai daug. Rasti pačius tiksliausius atsakymus ir išanalizuoti priežastis, o ne tik išvardinti pasekmes, reikėtų individualiai pasikalbėti ir aptarti susidariusią situaciją daug detaliau. Neturiu tokios galimybės, tad pakomentuosiu tai, kuo daliniesi laiške.

Galiu daryti prielaidą, jog esi stipriai orientuotas į ateities rezultatą, esi iškėlęs aukštus sau reikalavimus ir siekiai yra suplanuoti toli į ateitį. Tai sveikintina ir pagirtina, kad žinai ko nori iš gyvenimo ir nori pačio geriausio. Tačiau, dėl per didelio susidomėjimo ateitimi, nukenčia dabartis, kurioje esi, gyveni, bet nenori ja mėgautis ir gebėti gyventi šia akimirka. Rask būdų ir sąmonigai pradėk skirti savo dėmesį į čia ir dabar. Pradėk sau leisti būti patenkintu rezultatais jau šiandien. Iš karto gali būti gan sudėtinga ir sukelti didelį vidinį nepasitenkimo jausmą, tačiau, jeigu esi užsispyręs, Tau būtinai pavyks rasti balansą ir padalinti savo dėmesį tiek ateičiai, tiek ir dabarčiai. Juk išmokai kažkada koncentruotis į ateities palnus, panaudok įgytas žinias ir išmok dalinti dėmesį visam savo gyvenumui tolygiai.

Kai žmogus turi savo strategiją gyvenime, mąsto ir gyvena pagal savo standartus ir įsitikiminus, yra puiku. Tačiau, kai žmogų pradeda varžyti ir jam vadovauti jo standartai ir įsitikimimai, tai jau tampa problema. Kaip manai, ar Tu vadovauji įsitikinimams, ar Įsitikinimai vadovauja Tau?

Rašai, kad kovoji. Įdomu su kuo kovoji? Su savimi su savo vidine išmintimi, kuri nori būti išgirsta? Pabandyk pakeisti strategiją ir pradėk derėtis su savimi, įsiklausyk į save.

Pilnatvės jausmas yra vidinė būsena, jos neužpildys išoriniai veiksniai, ją gali užpildyti tik Tu pats, išmokęs įsiklausyti ir išgirsti savo vidinius poreikius.
Sėkmės!!

Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė

http://psichika.eu/blog/nemoku-dziaugtis-dabartimi-viskas-atrodo-miglota/

 

Bendros ateities su juo nematau, bet atrodo, kad tokia artima nebūsiu su jokiu kitu vaikinu

2013 rugpjūčio 15

naujas gyvenimas

Klausimas:

Laba diena, prieš pora mėnesių išsiskyriau su vaikinu, su kuriuo kartu išbuvome dvejus metus. Išsiskyrimą nulėmė jo veiksmai, o ir man atsisakius padaryti pertrauką, siekiant tvarkyti užklupusias problemas, jis nusprendė, kad geriau būtų viską nutraukti. Išsiskyrimą išgyvenau itin sunkiai, tačiau dabar jis man pripažino, kad manęs pasiilgo, kad nepakeltų jei būčiau su kitu vaikinu, kad visuomet jo gyvenime išliksiu be galo svarbi, kad jokia kita mergina netraukia jo taip, kaip aš, siūlo vėl susitikti, o kartais pasidaro gana šaltas ir niūrus. Aš nebežinau kaip elgtis. Bendros ateities su juo nėra, studijuoti išvažiuojame į skirtingus miestus, tačiau šiuo metu be galo vėl noriu būti su juo, atrodo, kad niekados negalėsiu būti tokia artima su jokiu kitu vaikinu. Žinau, kad sakysite, jog taip sunku todėl, kad dar esu jauna ir pirmoji meilė visuomet palieka didžiausią įspūdį, bet atrodo, kad tai kažkas daugiau – jis nuolatos mano mintyse, kad ir ką beveikčiau negaliu jo pamiršti, vos jį išvydusi reaguoju visu kūnu. Taigi, noriu paklausti ar apsimoka vėl bandyti atkurti santykius su tokiu žmogumi, o jei labiau vertėtų stengtis jį užmiršti, kaip tai padaryti?

Lauksiu jūsų atsakymo,

Vilija (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveika, Vilija.

Iš laiško suprantu, kad išgyveni emocialnaliai sunkų periodą, po išsiskyrimo su vaikinu. Rašai, kad draugavote du metus ir jis buvo Tavo pirmoji meilė. Taip pat rašai, kad prieš priimant galutinį sprendimą, buvo jo inicijuotas pasiūlymas padaryti pertrauką, o Tau nesutikus, pakeistas vėlgi jo sprendimu, išsiskirti. Su šiuo jo sprendimu, Tau teko sutikti, susitaikyti ir išgyventi.

Galiu daryti prielaidą, kad dabar, praėjus dviem mėnesiams, jis panašu kad susitvarkė su jį užklupusiomis problemomis ir vėl pasirengęs tęsti judviejų draugystę.

Kaip pati manai kiek tęsis ši nauja – sena draugystė? Iki mokslo metų pradžios? Perspektyva, santykiai per atstumą? Esi tam pasiruošus?

Klausi patarimo kaip Tau elgtis?

Siūlau pabandyti atlikti štai ką. Būtina sąlyga, atsipalaiduok, giliai pakvėpuok ir nuspręsk leisti sau būti maksimaliai objektyvia, be išankstinių vertinimų ir nuostatų.

Įsivaizduok, kad nusprendei atkurti santykius ir jie vėl tęsiasi. Leisk sau pasvajoti kaip būtų, jeigu tai būtų tiesa. Tarkim, po 3, 4, 6 mėnesių trys trumpi filmukai arba paveikslėliai. Labai svarbu tame savo ateities filme, paveiksle, kurį kurs Tavo vaizduotė, matyti save disocijuotai (žiūrėti į save iš šono).

Dabar atsakyk į kiekvieną iš klausimų labai detaliai ir atvirai sau ir apie kiekvieną filmuką, paveikslą atskirai.

Ar Tu ten sau patinki? Kaip tu ten atrodai? Kaip ten jautiesi? Esi laiminga? Esi patenkinta? Ką ten galvoji? Ką kalbi? Ką suvoki? Jeigu ten esanti mergina, galėtų duoti Tau (kuri svajoja ir įsivaizduoja čia ir dabar) patarimą, koks jis būtų? Kokią Tavo nuotaika čia ir dabar, kai žiūri į save ateityje?

Dabar sukurk naujus tris filmukus ar paveikslėlius kas būtų, jeigu priimtum sprendimą judėti į priekį, toliau be jo. Važiuotum mokytis į kitą miestą ir pradėtum savo naują gyvenimo etapą laisva.

Sąlygos (matyti save disocijuotai) ir klausimai tokie pat kaip ir pirma.

Atlikus techniką, padaryk sau naudingas, atitinkamas išvadas, kurios tikrai leis pamatyti dabartinę situaciją naujoje šviesoje ir suteiks progą Tau pačiai duoti sau patį tinkamiausią atsakymą. Pasitikėk savo vidinė išmintimi, nes visi mums reiklaingi atsakymai glūdi mumyse, tik reikia išdrįsti juos išgirsti ir priimti, be išankstinio nusistatymo ir kritikos.

Sėkmės ir vertingų atradimų ieškant sau reikalingų atsakymų.

Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė

Šaltinis : http://psichika.eu/blog/bendros-ateities-su-juo-nematau-bet-atrodo-kad-tokia-artima-nebusiu-su-jokiu-kitu-vaikinu/

Ištrauka iš knygos Dr. G. R. McClain, E. Adamson “DZENiškas gyvenimas”

2013 rugpjūčio 15

shipĮsivaizduokite savo gyvenimą kaip laivą. Jūs – laivo kapitonas. Gal net jį pastatėte. Jūs žinote visas savo laivo smulkmenas, kaip jis veikia, kokie jo trūkumai. Pažįstate ir visus įgulos narius bei jų stipriąsias ir silpnąsias savybes.
Žinoma, kad laivas plauktų ten, kur dera, privalu jį vairuoti. Tačiau nereikia to daryti visą laiką ir tikrai nebūtina rinktis kelią tiesiai prieš sroves ar vėjus.
Kad gyventumėte kaip sumanus kapitonas, nustatykite kursą ir stokite prie laivo vairo tik tada, kai būtina, kitu metu tegul juo pasirūpina palankus vėjas ir bangos. Jei stovėsite įsitvėręs šturvalo ir stengsitės pasukti laivą prieš kiekvieną bangą ar vėjo gūsį, tapsite apgailėtinas, o gal net susirgsite jūros liga. Išeikvosite daugybę jėgų, o laivas ir toliau plauks tuo pačiu keliu.
Tai nereiškia, kad galima leistis žemyn, švęsti su komanda ir nesidomėti kur plaukia laivas. Taip netrukmėte atsitrenkti į ledkalnį. Stebėkite laivo kursą, o nukrypę nuo jo – pakoreguokite. Gali tektis pasukti į rytus ar pietus, arba pasukti atgal, kad išvengtumėte audros ar pažabotumėte palankesnį vėją. Štai ką reiškia „kreipti dėmesį“.
Tik nešvaistykite jėgų kovai su bangelėmis: vandenyne jų apstu, jos be perstojo kyla ir kyla. Tegul sau plakasi. Džiaukitės ribuliavimu ir nepaliaujamu kitimu. Kelionė jūra dėl to ir įdomi.

Ir tegul Jūsų pasąmonė pati padaro atitinkamas išvadas.

Šaltinis : http://psichika.eu/blog/o-man-siandien-dzien/

Kaip rasti duris užburtame rate?

2013 rugpjūčio 13

exit

Klausimas: Sveiki, Ko gero laiškui labiausiai tiktų pavadinimas “Kaip rasti duris užburtame rate?” Būtent į šį klausimą jau kurį laiką negaliu rasti atsakymo. Vidurinėje buvau pažangus moksleivis, sekėsi visi dalykai, baigiamuosius egzaminus išlaikiau aukštais balais. Ir nuo šios vietos įsisuko užburtas ratas, kuriame maluosi jau daugiau nei dešimtmetį, o jėgų vis mažiau ir mažiau. Reikėjo rinktis specialybę. Įstojau į informatiką, nors nekenčiau programavimo. Ištempiau pusmetį, nes negalėjau “perlipti per save” ir prisiversti užsiimti tuo, kas nepakenčiama. Tiesiog nemačiau prasmės. Galiausiai įgijau socialinės srities specialybę, pagal kurią nedirbau nė dienos. Tai buvo lyg gelbėjimosi plaustas, į kurį įlipau tik iš bėdos, kadangi pagal kažkieno nulipdytą šabloną po vidurinės būtinai reikia kažkur kažką studijuoti. Net jei nežinai, ko nori. Per pastarąjį dešimtmetį dirbau įvairius darbus įvairiose srityse, tačiau nebuvo nei vieno sielai artimo. Visais atvejais finalas vienodas: ilgainiui veikla tampa neįdomi (o gal tokia ir buvo jau iš pat pradžių), atrodo beprasmiška, ir štai prašymas dėl atleidimo parašytas. Negaliu prisiversti daryti to, kam nematau prasmės ar įdomumo. Niekaip nesuprantu, kaip gali žmogus keliasdešimt metų dirbti darbą, kuris dažnai nėra mielas, o kartais tiesiog darbas dėl darbo. Nesuprantu ir tų, kurie plėšosi dėl pinigų, turto kaupimo. Į savo kapą nenusinešime nei banko sąskaitų, nei pluošto kupiūrų. Nežinau, kaip pavadinti savo situaciją – perdegimo sindromu, užsitęsusia paauglyste ar nesugebėjimu atsisėsti į savas roges. Tiesiog žiūriu į monitorių, ir jaučiu, kad nebeturiu jėgų vėl ir vėl šiame rate suktis…

P.S. Vardo prašyčiau NENURODYTI

Vaidas (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveikas, Vaidai,

Dėkoju, kad kreipeisi, ieškodamas atsakymų į klausimus, kurie neduoda Tau ramybės.

Nors savo laiške ir aprašei situaciją, kurioje esi užstrigęs, tačiau norint atsakyti tikliau ir detaliau, vertėtų asmeniškai pabendrauti ir išsiaiškinti detales, kurios nėra įvardintos.

Todėl aptarsiu tik tą informaciją, kurią suteikei.

Rašai, kad mokykloje buvai pažangus moksleivis, sekėsi visi dalykai, baigiamuosius egzaminus išlaikei aukštais balai. Ir nuo šios akimirkos tarsi įpuolei į užburtą ratą.

Galiu daryti prielaidą, kad, kaip psichologai vadina, turi “pavyzdingo mokinio” scenarijų, kurio viena iš pagrindinių nuostatų – programų yra: ” Džiugink kitus”. Kitaip tariant, kol buvai moksleivis, viskas kaip ir buvo aišku. Buvo aiškiai nustatytos ir suprantamos pareigos ir taisyklės, kuriomis vadovavaisi savam gyvenime ir už tai, kad elgiesi tinkamai, gaudavai teigiamą įvertinimą – aukštus pažymius. Net jeigu ir buvo vidinis nepasitenkinimas ar pasipriešinimas, jie buvo ne tokie reikšmingi, tad taikyti su jomis buvo galima. Tačiau šis etapas staiga pasibaigė, kaip ir scenarijus, pagal kurį iki šiol gyvenai, o naujo niekas kitas neįvardijo. Teko staigiai mokytis priiminėti sprendimus savarankiškai ir mokytis džiuginti save, o kaip tai padaryti niekas nepasakė.

Pagrindinis pavojus nuostatoje – programoje “Džiugink kitus” yra tas, kad Tu pats į tą kitų ratą neįeini, todėl ir savo norų, troškimų ir poreikių tenkinti neeis įpratęs. O iš čia ir kyla užburtas ratas, kuriame, kaip iš laiško supratau, ir esi užstrigęs daugiau nei 10 metų. Tai manau, pakankamas laiko tarpas, jog priimtum sprendimą, kuo skubiau pradėti padėti sau.

Deja, pakeisti ir išsivaduoti iš neekologiško gyvenimo scenarijaus, kuriame esi užstrigęs, be specialisto pagalbos yra labai sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas. Todėl, kad apima daug asmenybės dalių ir elgesio modelių, kurie atėję iš vaikystės ir iki šiol naudojami, bet neduoda nei rezultatų, nei vidinio pasitenkinimo. Ir aišku, reikia žinoti ne tik kaip keisti, bet ir kaip atrasti į ką pakeisti, kad pradėtum Džiuginti save, būtum laimingas ir efektyvus gyvenime.

Suprantu, kad mano atsakymas gali sukelti ne tik daug prieštaringų minčių, bet ir vidinį pasipriešinimą. Jeigu taip ir įvyko, tuomet gali pasveikinti save, jog atradai naują tikslą, kuris motyvuos išsiaiškinti pačiam ar teisybė tai, apie ką aš parašiau ir ką įžvelgiau.

Kils klausimų, susisiek su manimi arba kreipkis pas psichologą, kuriuo pasitiki.

Sėkmės!

Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė

Šaltinis: http://psichika.eu/blog/kaip-rasti-duris-uzburtame-rate/