Archive for 2013 spalio 6

Ar įmanoma susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą?

2013 spalio 6

388375_110092062494465_1661666425_n

Klausimas:

Su vyru gyvenu jau aštuoniolika metų, bet jokio artumo nesugebėjau sukurti. Kuo toliau,tuo labiau grimstu į nepaaiškinamą liūdesį, apatiją, nenorą nieko imtis. Nors pažiūrėjus iš šono manau neatrodome tokia svetima šeima.
Turime du paauglius vaikus, gyvename mažame Lietuvos miestelyje, abu turime darbus. Dar gi galime susitaupyti kelionėms. Mes visi sveiki. Rodos ko galima norėti. Bet tas šaltis tarp mūsų su vyru mane žudo. Jis gyvena savo gyvenimą, aš savo. Jis gyvena atskirame kambaryje. Pokalbiai mūsų tik apsikeitimai mandagiomis frazėmis. Žinau, kad dėl visko esu kalta aš pati. Nes esu amžinai nelaiminga, nebesistengiu nei puoštis, nei šypsotis. Suvokiu, kad toks žmogus mūsų visuomenėje vadinamas našta kitiems. Nors stengiuosi dantis sukandusi atlikti visus savo darbus. Bet pastaruoju metu pradėjau bijoti savo būsenos, man tik 39 metai o jaučiuosi taip lyg mano gyvenime nieko gero nebegali atsitikti.
Ar bandžiau sau padėti, daug kartų. Ir meldžiuosi ir bėgioju krosą, ir stengiuosi save gydyti darbu, bet būsena nesikeičia. Ar įmanoma susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą?
Nenoriu nuvilti tėvų jie galvoja, kad mano gyvenimas puikus, broliai išsiskyrę, dėl to tėvai labai išgyveno. Bijau dėl vaikų jie labai jautrūs, juk paaugliai! O dar miestelis mažas, visi žmonės mane pasmerktų – poniutė pavargo nuo gero gyvenimo! Po visų šių apmąstymų man atrodo, kad mano padėtis be išeities. Išmintingi žmonės sako, kad reikia mokėti priimti situaciją tokią kokia ji yra. Aš stengiuosi, bet kaskart vis sunkiau. Pagarbiai

Atsakymas:

Sveika,
perskaičiau jūsų laišką, kuriame dalinatės savo liūdna nuotaika. Visiškai suprantama, kad nepaisant išorinės gerovės, kai nėra vidinės harmonijos ir ramybės, juntamas vis besikaupiantis nepasitenkinimas.

Tikiu, kad atviras, nuoširdus ir detalus pokalbis (kad ir konsultacija skype, labai patogu ir visiškai įmanoma, netgi gyvenant mažame miestelyje) padėtų rasti tinkamiausią jums sprendimą ir padėtis, kurią pati pavadinote be išeities, pasikeistų. Tikiu, nes kaip pati rašote, esate kovotoja ir sugebate aktyviai ieškoti sprendimų. Kodėl būdai, kurių imatės nėra tiek efektyvūs ir ilgalaikiai, tai jau kitas klausimas.

Klausiate ar įmanoma susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą?
Galiu daryti prielaidą, jog anksčiau jutote gyvenimo džiaugsmą, jeigu klausiate ar įmanoma susigrąžinti. Prisiminkite kaip tuomet jautėtės, kuo tikėjote, ką veikėte? Prisiminkite kas išties jus džiugino ir leido jaustis gyvai ir laimingai?

Viskas slypi jūsų viduje, verta tik išlaisvinti potyrius ir susieti juos su dabartiniu gyvenimu.
Priimkite naują sprendimą elgtis kitaip ir pradėkite nuo pačių mažiausių pokyčių jau šiandien.
Visa Jūsų aprašyta situacija šaukte šaukia, jog esate motyvuota į išorę, o kaip Jūsų vidinė motyvacija?

Rašote, kad nenorite nuvilti tėvų – 39 metai, pats laikas nuspręsti suaugti ir prisiimti sau atsakomybę už savo gyvenimą. Ar jums pačiai šeima yra vertybė? Kaip jaučiate kokia asmenybės rolė šiuo metu jums pačiai yra svarbiausia: Geros dukros? Laimingos moters? Atsakingos mamos? Mylimos ir mylinčios žmonos? – Nuoširdžiai atsakykite sau, pasirinkite ir realizuokite ją. Tai juk jūsų gyvenimas ir už kokybę jame esate atsakinga jūs pati.

Rašote, kad su vyru nesate artimi, kaltinate save dėl to ir netgi įvardijote save kaip naštą kitiems.
Kuo jau šiandien, čia ir dabar galite sau padėti, kad nustotumėt kaltinti save? Kokį įsitikinimą pakeisti? Kaip kitaip galite pasielgti? Ką galite padaryti lengvai? Viskas kas daroma per “sukąstus dantis” ir su pastangomis, kelia vidinį pasipriešinimą, tad nenuostabu, kad tai atima daug fizinių jėgų ir energijos. Raskite savo sielai ir širdžiai mielą užsiėmimą ir pasimėgaukite juo į valias. Tai gali būti įdomi knyga, ar puikus filmas, o gal ilgas pasivaikščiojimas po rudeninį mišką ar pievą… tiesiog, išbandykite pabūti su savimi laisvai ir lengvai, be kaltės, be baimės, be pastangų, be išankstinio vertinimo… Juk galite pačiai pradžiai, pora valandų sau leisti pabūti tik su savim ir savimi. Baimė, liūdesys ir apatija išnyksta tik tada, kai jų vietą užima džiaugsmas, laimė, pilnatvė, kurios irgi yra vidinės būsenos ir visi tie, kurie ieško jų išorėje, galiausiai nusivilia. Atsigręžkite į save, pažinkite save, pamilkite save, tausokite save, susidraugaukite su savimi ir padarykite tai, dėl savęs, o ne dėl kitų.

Sėkmės!!
Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė

Keturi meta-žemėlapiai

2013 spalio 2

Analizuojant sėkmingumą, kaip savarankišką žmogiškojo gyvenimo pilnatvės (gerovės) sąvoką, reikia pasakyti, jį apsprendžia turinys, taip vadinamų meta- žemėlapių, o būtent bazinis žmogaus požiūris (suvokimas) apie save, apie kitus ir apie pasaulį.
Koks sėkmingas, tavo manymu, esi tu pats.
Kokie sėkmingi, tavo manymu, yra kiti.
Koks sėkmingas, tavo manymu, yra pasaulis, kuriame tau tenka gyventi.

150699_381967311900225_961391994_n

(Facebook’e rasta nuotrauka, mano manymu, tobulai atspindi žemėlapį „Aš – sėkmingas, Tu- sėkmingas, Pasaulis -sėkmingas“!! – nes būtent su tokiu žemėlapiu mes gimstame, tada, kai esame tėvų laukiami ir mus priima kaip dovaną).
Pagrindiniai žemėlapiai, kurias vadovaujasi kiekvienas žmogus savo kasdieniam gyvenime yra:
Aš „Tvarkoj“ sėkmingas – kiti „Tvarkoj“ sėkmingi – žmonių, gyvenančių su šiais žemėlapiais mažiausia. Šių žmonių gyvenimo principas: „Gyvenk ir džiaukis“!, o problemų sprendimų būdas- „Keiskis pats“!
Aš „NEtvarkoj“ – kiti „Tvarkoj“ – jų yra didžioji dauguma. Šių žmonių gyvenimo principas: „Be meilės“ !, o problemų sprendimų būdas- „Savižudybė“!
(čia visi tie , kurie gyvenime taip ieško meilės, ir vis nusivilia, kad ne tokia, ne ta, ne tiek, ne ten, ne su tuo ir t.t., o „savižudybė“, nes kasdien „žudo save“ kankindamiesi, vartodami tai ko neverta vartoti ir elgdamiesi taip, kaip nevertėtų elgtis).
Aš „Tvarkoj“ – kiti „NEtvarkoj“ – Šių žmonių gyvenimo principas: „Be jausmų“!, o problemų sprendimų būdas- „Žmogžudystė“!
(jie nejaučia patys, todėl jiems svetimi ir kito žmogaus jausmai, į klausimą, „ką jauti?“, jie atsako: “leisk pagalvoti“, o „žudo“ jie kitus savo pavydu, agresyviu elgesiu, priekabiavimu, skaudindami ir žemindami artimuosius ir aplinkinius).
Aš „NEtvarkoj“ – kiti „NEtvarkoj“ – Šių žmonių gyvenimo principas: „Be proto“!, o problemų sprendimų būdas- „Beprotystė“!
(jie nesimoko patys ir nevertina išsilavinimo,visuomenės nuostatų ir t.t., jų pilnos psichiatrijos ligoninės, gyvenimo būdas landynės, jie kaltina kitus, dėl savo nenusisekusio gyvenimo ir gyvena skurde).

Savo terapiniam darbe naudoju tokias technikas kaip: „Stebuklingi tėvai“,“ Naujas gimimas“, jos labai efektyvios ir nuostabiai emocionalios, tie kurie išbandė, lieka patenkinti rezultatais, nes susigrąžina į gyvenimą tai, kas jiems ir priklauso pagal prigimtinę teisę nuo pat gimimo: Tai yra – būti savo gyvenimo šeimininkais.

Nesėkimigo gyvenimo scenarijaus požymiai

2013 spalio 2

320954_329727820469894_1382188922_n
Vienas svarbiausių negatyvaus scenarijaus programavimo požymių yra atsisakymas spręsti iškilusias gyvenime problemas. Toks nesąmoningas pasyvumas pasireiškia penkiais pagrindiniais elgesio būdais: bejėgiškumu, prievarta, hiper adaptacija, pseudo aktyvumu, nieko neveikimu.
Bejėgiškumas – „užguitas“ žmogus, tas kuris yra praradęs pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, savo galimybėmis ir gebėjimais. Šis pasyvumo būdas pasireiškia agresijos priepuoliais, nukreiptais į save.
Prievarta – savo problemų neigimas ir ignoravimas, nukreipiant savo „dėmesį“ į tuos kitus žmones, „kurie atsakingi už visas nelaimes“, dažnai naudojant netgi fizinę prievartą ar smurtą.
Hiper adaptacija – kitų žmonių norų išaukštinimas, atsisakant savo gyvenimo, savo norų ir troškimų. Gali būti užmaskuota po neadekvačiu noru rūpintis kitais, arba savo gyvenimo paaukojimu vardan kito žmogaus ar idėjos.
Pseudo aktyvumas – iš esmės, tai aktyvaus gyvenimo imitacija. Pavyzdžiui sporto fanatai, naktinių klubų lankytojai, tie kurie barsto savo gabumus ir gebėjimus užsiimdami abejotina veikla ir vesdami gyvenimo būdą, kuris tik imituoja pilnavertį gyvenimą.
Nieko neveikimas – problemų ignoravimas, išankstinė nuostata ir susitaikymas su pralaimėjimu, kad įmanoma gyvenime kažką pakeisti. Atsisakymas ieškoti problemų sprendimo būdų.

Jeigu savo elgesyje atpažinote bent vieną iš išvardintų būdų, kuriuo vadovaujatės gyvenime, reaguodami į iškilusias situacijas, yra pagrindo manyti, kad asmeninis gyvenimo scenarijus reikalauja darbo su juo.

Žodžiai turi galios

2013 spalio 2

Gyvenimo scenarijų perrašymas ir išsivadavimas nuo jų gali kelti labai daug emocijų, tačiau šie suvokimai būtini tam išsivaduotum ir suvoktum, kad gali būti kitaip. Ši internete rasta ir Bruno Ferrero autorystei priskirta ištrauka puikus pavyzdys iš kur mes priimam svetimą tiesą ir patikim ja visa savo atvira vaiko širdimi…Žodžių galia

Stovėk ramiai, eik greičiau, kur bėgi, paskubėk, neliesk, būk atsargus, viską suvalgyk, išsivalyk dantis, neišsitepk, jau išsitepei, patylėk, kalbėk, atsiprašyk, pasisveikink, ateik čia, nesimaišyk man po kojomis, eik žaisti, netrukdyk, nebėgiok, nesuprakaituok, žiūrėk nepargriūk, sakiau pargriūsi, dabar tai tau bus, kodėl manęs neklausai, šito tu nesugebėsi, esi per mažas, duok aš padarysiu, tu jau didelis, eik miegoti, kelkis, pavėluosi, aš užsiėmęs, eik žaisti vienas, apsirenk, nestovėk saulėje, eik į saulę, nekalbėk pilna burna.

Tai, ką norėjome išgirsti, kai buvome vaikai:
myliu tave, tu toks gražus, kaip gerai, kad tave turiu, pasikalbėkime truputį, pabūkime kartu, kaip jautiesi, ar tau liūdna, gal bijai, kodėl gi šito nenori, tu toks mielas, tu toks švelnus, papasakok man, ką tu išgyvenai, ar tu laimingas, man patinka, kai juokiesi, verk, jei nori, tau kažkas nepasisekė, kas tave nuskriaudė, kas tave taip supykdė, papasakok man viską, jei nori, pasitikiu tavimi, tu man patinki, ar aš tau patinku, kada tau nepatinku, klausau tavęs, žinau, kad mane myli, ką apie tai manai, man patinka būti su tavimi, noriu su tavimi pakalbėti, noriu išklausyti tave, pasakyk, kada jautiesi nelaimingas, man patinki toks, koks esi, mums gera būti kartu, pasakyk, jei suklydau.

Šalia tavęs yra daug suaugusių žmonių, vis dar laukiančių žodžių, kuriuos norėjo išgirsti vaikystėje, bet neišgirdo.
Viena moteris, nervingai glamžydama krepšelio rankeną, prasitarė:

-Žinau, kad mano vyras moka mylėti ir būti švelnus, nes su šunimi visada elgiasi labai gražiai.

Arklys nugaišo – nulipk !

2013 spalio 2

Gyvenime gali būti daug žmonių, situacijų ar daiktų, kurie mūsų nebetenkina ir tai tęsiasi jau labai ilgą laiką.
Tarkim:
Santykiai, kurie jau senai tapo našta.
Darbas, kuris jau senai atsibodo.
Nuostolingas verslas.

Tačiau dėl nežinomų priežasčių mes laikomės įsikibę į „nugaišusio arklio karčius“, vis tikėdamiesi, kad jis galbūt dar pasitarnaus mums, eikvodami tam savo nervus, laiką ir pinigus.
Yra tikimybė, kad mes vadovaujamės įsitikinimu: „Atkaklumu ir pastangomis galima viską pasiekti“, t.y. nepasiduoti, reikia tikslo siekti atkakliai ir iki galo. Tuomet klausimas kyla kokio tikslo ir iki kieno galo? Nes netgi tuomet turėtų būti rodiklis-indikatorius, kuris įvardintų galutinę datą, tikslui pasiekti. Kitaip kam reikalingas tikslas išvis?
Stuck-on-limiting-beliefs
Bet jeigu ne, tada tikrai verta išgirsti senovės Indijos patarlę:
Arklys nugaišo –nulipk !
Atrodytų viskas aišku, bet…
Mes įtikinėjam save, kad dar yra vilties.
Mes „mušam arklį“ dar stipriau.
Mes tvirtinam: „Mano tėvai taip keliavo ir protėviai, irgi taip keliavo, reiškia tik taip ir reikia keliauti man“.
Mes organizuojame masinius renginius: „Nugaišusių arklių atgaivinimui“.
Mes netgi įtikinėti kitus pradedam, kad mūsų „nugaišęs arklys“ yra: „saugiau, geriau, greičiau ir pigiau“.
Susitikę, organizuojame įvairių „nugaišusių arklių“ palyginimus.
Mes sėdime šalia „nugaišusio arklio“ ir įkalbinėjame jį būti nenugaišusiu.
Mes pakeičiam „nugaišusių arklių“ atpažinimo kriterijus.
Mes aplankome svetimas vietas, kad pamatyti savo akimis kaip ten šuoliuoja ant „nugaišusių arklių“.
Mes surenkam bendraminčių komandą, kad jie padėtų išanalizuoti „nugaišusį arklį“.
Mes surenkam į krūvą „nugaišusius arklius“, ir tikimės, kad kartu jie šuoliuos greičiau.
Mes darom viską, kad tik nedaryti vieno:
Jeigu arklys nugaišo – nulipk !

Jis labai myli ir savo draugus

2013 spalio 2

frends

Klausimas:

Sveiki,
Labai noriu paprašyti Jūsų patarimo, nebežinau ką daryti. Draugauju su vaikinu jau 3 metus ir matau kaip mūsų santykiai griūna. Lyg ir būtų viskas tvarkoje, mes mylim vienas kitą, bet… Jis labai myli ir savo draugus. Atrodo, taip ir turi būti, kad žmogus vertina draugystę, puoselėja ją. Tačiau, šiuo atveju, žmogus leidžia beveik visą savo laisvalaikį su draugais, susitinka vos ne kasdien. Jie yra lyg šeima, aš jį puikiai suprantu, bet mes dviese būnam geriausiu atveju kartą per savaitę porai valandų. Kartu mes negyvenam iki šiol, todėl dažniausiai jis užsuka pas mane į svečius. Jeigu siūlau kažkur praleisti laiką ne namie, visur kviečia kartu ir draugus. Arba jį kviečiasi draugai ir tada jis pasiūlo ir man, bet pastaruoju metu atsisakau eiti kartu, kas jam sukelia didelę nuostaba. Tuomet leidžiu laiką viena arba su savo draugėmis. Jis yra man sakęs, kad jeigu moteris išeina, visuomet lieka ištikimi draugai, jie nepaliks. Kita vertus, jis labai padeda ir visada išklauso, nenoriu palikt jo dėl tokios priežasties, kaip draugai.. Man plyšta širdis, bet kai pagalvoju, kad taip bus visada, kai jau gyvensim kartu ir turėsime šeimą… Pradėjau galvot, gal jis visai ir nenori tų “rimtų santykių”? Gal neverta tikėtis, kad tai laikinas reiškinys?

Pagarbiai,
Laima (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveika, Laima.

Perskaičiau Tavo laišką, kuriame daliniesi mintimis apie situaciją, kurioje esi atsidūrusi ir keli sau klausimus, į kuriuos ieškai atsakymų, nes jautiesi abejojanti ir sutrikus.

Laiške nepasidalinai kiek jums abiems metų, tačiau aiškiai išsakei, kad judviejų prioritetai skiriasi.

Tu esi pasirengus rimtiems santykiams ir galvoji apie gyvenimą kartu bei šeimą.
Tačiau ką galvoja šiuo klausimu tavo draugas? Tu kalbėjai su juo apie jūsų bendrą ateitį? Kokius jis turi tikslus ir siekius? Dalinaisi su juo savo tikslais ir siekiais?

Jeigu atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėtum su juo, manau, kad jo atsakymai, padėtų Tau išsiaiškinti daugelį niuansų. Gali atsitikti ir taip, kad pokalbis su juo patvirtins tavo nuogąstavimus, tačiau gali būti, kad po to, judviejų santykiais įgaus naują kokybę ir naujas perspektyvas.

Dar siūlau pačiai rimtai pagalvoti ar sutiksi savo vyru ir savo būsimų vaikų tėvu dalintis su jo draugais? Yra žmonės, kuriems labai svarbu turėti daug draugų ir leisti aktyviai ir dažnai laiką su jais ir šis jų įprotis neišnyksta netgi sukūrus šeimą. Ypač, jeigu draugai dar yra laisvi ir nesukūrę savo šeimų. Jeigu pati kitaip įsivaizduoji jūsų bendrą ateitį, verčiau apie tai sužinoti dabar, nes vėliau, toks jo elgesys gali kelti didelį nepasitenkinimą ir būti judviejų ginčų objektu. Paklausk jo kaip jis įsivaizduoja savo šeimyninį gyvenimą, savo pareigas, atsakomybę jame ir atvirai išsakyk savo nuomonę pati. Tik bendras, atviras, nuoširdus pokalbis leis atsakyti į tavo klausimus ir rasti kompromisą, tinkantį jums abiems.

Tokios vertybės kaip abipusė pagarba, atvirumas ir pasitikėjimas santykiuose ugdomas ir puoselėjamas kartu, tuomet susižavėjimui ir įsimylėjimui lemta virsti tikra meile, kuri turi ateitį.

Sėkmės!
Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė

Bijau ką apie mane pamanys draugai, aplinkiniai, nepažįstami žmonės

2013 spalio 2

bijau-ka-pagalvos-kitiKlausimas:

Sveiki, norėčiau išgirsti psichologo nuomonę apie mano problemą. Man yra 18 metų ir esu visiškai pasimetęs tarp savo minčių ir emocijų. Didžiausia problema – bijau ką apie mane pamanys draugai, o ypač blogai, kad nuolat galvoju, ką apie mane pagalvos aplinkiniai, nepažįstami žmonės. Esu užsidėjęs kaukę, ir darau viską, kad tik įtikčiau aplinkiniams. Pvz.: žinau kaip reikia bendrauti su vienu ar kitu draugu – pažįstamu, jo neįžeisdamas ir dažniausiai, visada sutinku su kitų nuomone, nes nenoriu pradėti diskusijų ir pykčių. Jeigu draugas pakviečia mane kur nors nueiti pasisėdėti vyriškoj kompanijoj, bet aš tam neturiu laiko ar noro, aš verčiuosi per galvą ir bandau padaryti viską, kad tik nueičiau ten ir įtikčiau visiems. Jeigu nenueinu, visada jaučiuosi kaltas. Turiu labai keistų draugų, savanaudžių, melagių. Kažkodėl gerai jaučiuosi tada, kai draugas meluoja ir aš apsimetu, kad viskuo tikiu, nes juk jeigu parodysiu, kad nepatikėjau jo žodžiais jis gali pasijusti nepatogiai, mes susipyksim ir t.t. Aišku būna ir taip, kai man viskas atsibosta ir pavargstu taip bendrauti, viskas pasidaro nebesvarbu, manęs nebejaudina kitu nuomonė ir ką aš blogai padarysiu. Čia turbūt geriausias jausmas kokį tik galiu jausti. Nemėgstu piktybiškai šaipytis iš kitų trūkumų ar bėdų. Jeigu kas nors šaiposi iš silpnesnio visada nustatau savo netikra šypseną, lyg ir man būtų juokinga. Kai man išsako kritiką, mėgstu ją priimti su humoru, bet pavargstu šaipytis iš savęs prieš savanaudžius, savimylas ir melagius. Apskritai esu nepasitikintis savim, ir iš dalies pykstu ant savęs.
Norėčiau, kad šiek tiek pakomentuotumėte apie mano situaciją ir atsakytumėte į dar kelis klausimus.
Ar gyvenime reikia atsakyti į viską tuo pačiu, ką pats gauni?
Ar ir man reikia būti savanaudžiu, savimyla negalvojančiu ką apie mane pagalvos kiti, kad išspręsčiau savo problemas ir pradėčiau galvoti savo galva? Juk savo nuomonės neturintis žmogus yra nieko vertas.
Jūsų nuomone, ar labai blogai, kad draugai man yra aukščiau visko ir man jų nuomonė svarbiausia?

Atsiprašau už gramatines klaidas, bet norėčiau, kad atsakytumėte. Ačiū, Julius

Atsakymas:

Sveikas, Juliau

Perskaičiau Tavo laišką ir jame išsakytas mintis apie tokias vertybes kaip draugystė, pagarba, pasitikėjimas, atvirumas, nuoširdumas. Taip pat prašai pokomentuoti situaciją, kurioje esi atsidūręs, nes būdas, kurį naudoji bendraudamas su draugais, kelia vidinį konfliką ir vargina, reikalaudamas iš Tavęs daug jėgų ir energijos.

18 metų, tai tas gyvenimo tarpsnis, kuriame išties yra labai svarbūs socialiniai ryšiai bei savo autoriteto ir statuso turėjimas bendraamžių tarpe. Tad Tavo užduoti klausimai yra labai savilaikiai ir aktualūs. Šaunuolis, kad ieškai atsakymų ir ieškai jų aktyviai.

Kaip manai, ar Tu pats vertintum draugystę tokio žmogaus, koks esi kitiems?

Klausi: “Ar ir man reikia būti savanaudžiu, savimyla negalvojančiu Ar ir man reikia būti savanaudžiu, savimyla negalvojančiu ką apie mane pagalvos kiti, kad išspręsčiau savo problemas ir pradėčiau galvoti savo galva? Juk savo nuomonės neturintis žmogus yra nieko vertas. kad išspręsčiau savo problemas ir pradėčiau galvoti savo galva? Juk savo nuomonės neturintis žmogus yra nieko vertas.”

Užduodamas šį klausimą pats intuityviai parašei teisingą išvadą, juk žmogus, kuris vadovaujasi nuostata: “Džiugink kitus!” skriaudžia save, nes jis pats, į tų kitų tarpą, nepapuola. Ir dažniausiai lieka savimi nepatenkintas, nes nepaiso savo poreikių ir jaučiasi nereikšmingas. Kiekvienas žmogus turi savo ego ir tai visai naturalu, kad kiekvienas iš mūsų žiūrime į mus supantį pasaulį savo akimis, darydami savo išvadas ir remdamiesi savo patirtimi.

Mes visi iš esmės esam savanaudžiai ir savimylos, tikėtis kitko būtų gan naivu. Dabar dar vienas pastebėjimas – savo laiške mini frazę: ” ką apie mane pagalvos kiti “. Darau prielaidą, kad Tavo draugai yra Tavo bendraamžiai, tad kaip pats manai, jie neužduoda sau tų pačių klausimų? Jie, kaip ir Tu, svarsto, ką apie juos pagalvos kiti, tad tuo pat metu kažin ar galvoją, būtent apie Tave.Paradoksas tame, kad visi žmonės, galvodami kokį įspūdį palieka kitiems, galvoja apie save ir savo reikšmingumą, o ne apie kitų žmonių tikruosius poreikius. Jeigu būtų kitaip, manau, daug dažniau girdėtum klausimus savo aplinkoje: ” kuo aš konkrečiai galiu padėti šioje konkrečioje situacijoje? Kuo galiu būti naudingas? Kuo tu norėtum pasidalinti būtent su manimi? Ar tau būtų įdomu išgirsti mano nuomone šiuo konkrečiu klausimu? “.

Dar klausi: “Ar gyvenime reikia atsakyti į viską tuo pačiu, ką pats gauni?”

Gyvenime verta tapti ir būti asertyvia asmenybe ir sugebėti būti visokiu, išliekant savimi. Paskaityk ką reiškia asertyvi asmenybė: http://www.teteatete.lt/naujienos/asertyvumas/ .

Taip pat klausi: “Ar labai blogai, kad draugai man yra aukščiau visko ir man jų nuomonė svarbiausia? “.

Tai, kad nori būti populiarus draugų tarpe, turėti kur ir su kuo nueiti pasibūti linksmai ir smagiai, leisti laisvalaikį, šaunių, šmaiksčių ir linksmų draugų vyriškoje kompanijoje yra labai naturalu ir suprantama. Žmogus yra socialinė būtybė ir jam yra būtinas bendravimas, tačiau tai turi darniai derėti su Tavo vertybių sistema ir nemaišyti asmeniniams poreikiams ir norams. Šaipymasis ir žeminimas kitų, tam kad įrodytum savo pranašumą, netinkamas ir destruktyvus būdas. Nuoširdus atviras bendravimas turi teikti pasitenkimą ir pozityvios energijos užtaisą, o ne atiminėti jėgas ir kelti vidinį pyktį ir nusivylimą.

Sėkmės, tobulinant savo bendravimo įgūdžius ir džiugių asmeninių pergalių, juos pritaikant savo kupinam atradimų gyvenime!

Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė