Archive for 2014 rugsėjo 20

Kaip susitaikyti su tuo, kad tau žmogus rūpi, o tu jam – ne?

2014 rugsėjo 19

įsimylėjusi

Klausimas: Visaip galvojau, kaip sutrumpinti savo laišką-skundą-klausimą.

Niekas manęs to nemokė, niekas nesakė, pati sau visiškai natūraliai, nepajudinamai esu įsitikinusi, kad svarbiausias dalykas gyvenime yra meilė.

Jeigu galvoju apie savo tikslus, siekius, viltis – visada pirmoj eilėj yra meilė, mylimasis, daugiskaita dviese.

Nesu savo gyvenime patyrusi didesnės laimės, negu būdama poroje. Augti drauge, vienas kitą švelniai mylint po truputį pažinti – čia aš matau savęs kaip žmogaus išsipildymą, čia jaučiu pilnatvę.

Bet, turiu savo pasaulį, pomėgius, draugus, veiklas, nesu viena iš tų moterų, kurioms rūpi TIK vyras…

Ir štai šiandien esu antrą kartą išsiskyrusi. Statistiškai gal nebaisus variantas, man 24.

Nors savo gyvenimą be proto myliu, bet jaučiu didelį nerimą, neramybę, baimę.
Kartais savęs tiesiog neatpažįstu – tiesiog degu nuo įtampos, net fiziškai. Bandau tą jausmą kaip nors pavadinti, atrasti priežastį… Žinot, man tiesiog baisu, kad niekas nenori būti mylimas. Būtent manęs mylimas. Kad taip ir nesutiksiu žmogaus, kuris norėtų iš manęs visko ir duotų viską. O aplink vien vestuvės, vestuvės… Galvoju – nejaugi tiek daug noriu?

Nenoriu, nemoku romantiniuose santykiuose vaikščioti paviršiumi, netaupau savęs, ir dabar galvoju, kad to reikėtų išmokti. Nes per daug čia kančios, visuomet už kiekvieną laimę susimoku.

Ir vis tiek, nepavargstu, dar nesu nusivylusi, daugiau turi vilties.

Ir štai jau antrą kartą išgirdau – tu tokia nuostabi, tipo, graži, protinga, skleidi tokią šviesą ir gerumą, BET. Būkim draugais. Ir – problema čia ne tavyje, o manyje.
Bet čia nuskambėjo klasikinės frazės, kurios slepia patį proziškiausią “eik velniop”.

Iš tikro, istorija galbūt gan įprasta – jauni žmonės ieško meilės, “bando”, ir “pabandę” sako – ne, žinai, tu puiki, BET nėra kažkokios ten ugnelės.

Aš šitą logiką atrandu tik po laiko, nes naiviai šoku į santykį kaip į vienintelį-tikrą-ypatingą… Man atrodo – jeigu žmogus eina į tokį santykį, ir aš pasiryžtu atsakyti jam tuo pačiu – tai jau ir yra ta ugnelė, jeigu einam, tai abu jau apsisprendę… Pasirodo – ne.

Kaip susitaikyti su tuo, kad tau žmogus rūpi, o tu jam – ne? Gal čia tik ego nuskriaustas..?

Kaip išmokti perkelti savo lūkesčius nuo to, kas atrodo svarbiausia, prie to, kas mano valioje, kas nuo mano pastangų priklauso?

Esu labai emocinga, jausminga; kaip išmokti nedažyti pasaulio vien juodai ir baltai?
Gal vyrai išsigąsta tokio “pilno etato”?

O gal reikėtų ne lūkesčius keisti, bet ieškoti kito tokio apsigimusio romantiko kaip aš?

Dar papildysiu klausimą. Taigi draugas, kuris mane gana prozišku būdu paliko visai neseniai, nenori manęs palikti visai. Sako, būkim draugais, tu man svarbi kaip žmogus ir visa kita.

Šita draugystė ir šiaip kvepėjo laikinumu, kai pradėjom bendrauti, žinojau, kad už gero mėnesio išvyks į užsienį keliems metams.

Ir rašo man laiškus tokius ilgus, pilnus įspūdžių…
Vienas iš jų ir buvo toks, kad labai stengėsi su manim suartėti, bet va, nėra ugnelės, nieko nepadarysi, linkiu tau būti laiminga, bet būkim draugais.
Ir toliau rašo.
Jaučiuosi įskaudinta, nes dėmesį rodyti pradėjo jis, tik mano atsakas buvo gal “per didelis”. Ir pabaigoje tai aš lieku įskaudinta. Žodžiu.

Bet rašo kaip draugei, kaip bičiulei, nors ir nuoširdžiai. Galvoju – kaip elgtis, ar bandyti būti taip “draugais”, nes žmogus man brangus, įdomus, įspūdingas. Bet tai skaudina, bendrauti su žmogumi, kurį myli, o tavęs – ne. O gal čia ir savigarbos klausimas.

O gal – tai ta mano savybė “viskas arba nieko”? Tai kitas variantas – išjungti visus aparatus, visus socialinius tinklus ir telefonus, ir tai būtų viskas, pabaiga. Nes juk jis toli..

Ir gauti tuos laiškus – gera, bet kartu ir skauda. Jaučiuosi, lyg pati save nukryžiavus būčiau.

Kuris variantas būtų “į sveikatą”, ką patartumėt, pvz., savo pacientei – ar baigti viską viską, ar bandyti perprogramuoti santykį į “draugystę”?

Ačiū labai už atsakymą.
Pavadinkit mane Ramune…

Atsakymas: Sveika, Ramune.
Dėkoju už Jūsų laišką, kurį perskaičiau susidomėjusi. Esate šaunuolė, kad užduodate svarbius sau klausimus ir ieškote atsakymų.

Pagrindinė laiško tema yra elgesio modelis, kurį taikote kurdama savo santykius su vyrais, jis ir atvedė prie rezultato, kuris netenkina.

Jūsų siekis apie kurį rašote:“Nesu savo gyvenime patyrusi didesnės laimės, negu būdama poroje. Augti drauge, vienas kitą švelniai mylint po truputį pažinti – čia aš matau savęs kaip žmogaus išsipildymą, čia jaučiu pilnatvę”, lieka nerealizuotas ir sulaukiate tik banalaus pasiūlymo “likime draugais”.

Jūs turite savo asmeninę patirtį, pavadinkime ją “esama situacija”. Šią situaciją suformavo atitinkami Jūsų pačios įsitikinimai, vertinimai, reakcijos, elgesys, aplinka ir asmeninės “AŠ” projekcijos. Pabandykite savarankiškai įvertinti ar visos šios sudedamos dalys veikia išvien su jumis ir yra Jūsų vertingi pagalbininkai, lydintys pagrindinio tikslo link. (Ši analizė yra individualių konsultacijų įprastas objektas, deja, viešo atsakymo galimybės gan ribotos šiuo aspektu).

Kitas labai svarbus klausimas jums būtų – kokia yra Jūsų konkreti “norima situacija”?

Klausiu todėl, nes tai ką pati rašote: “Jeigu galvoju apie savo tikslus, siekius, viltis – visada pirmoj eilėj yra meilė, mylimasis, daugiskaita dviese” prašosi detalesnio paaiškinimo.

Ta susidariusi situacija, dėl kurios prašote patarimo, kaip pasielgti su draugu per atstumą, gali būti įvertinta kaip Jūsų siekių ir vilčių išsipildymas. Pasvarstykite: Jūs dviese – susirašinėjate laiškais, Jūs turite mylimąjį ir meilė jam iš Jūsų pusės yra. Viskas taip, kaip ir norite, tad kodėl nesijaučiate laiminga?

Būkite atvira su savimi ir išgirskite save, kai bandysite įkalbinėti save persiprogramuoti į “draugystę”. O tuomet drąsiai prisiimkite atsakomybę už savo asmeninį sprendimą ir veikite. Dar verta būtų pasidomėti kokiomis nuostatomis/ įsitikinimai vadovaujatės, kai kalba eina apie buvimą poroje? Buvimas poroje tai Jūsų tikslas, procesas, etapas į…, būsena ar dar kažkas? Tai turi ateitį, jeigu taip, tai kokia ji?

Paul Watzlawick rašė, kad įsitikinimai – tai save pateisinančios pranašystės ir savirealizuojančios prognozės. Aš su juo sutinku. O Jūs?

Sėkmės !

Šaltinis: http://psichika.eu/blog/kaip-susitaikyti-su-tuo-kad-tau-zmogus-rupi-o-tu-jam-ne/

Kviečiame į Integralinio neuroprogramavimo klubą Vilniuje. Tema: Dialogas su pasąmone metaforų ir simbolių pagalba. Integralinio neuroprogramavimo metodo pritaikymas asmeninėje praktikoje.

2014 rugsėjo 18

logo
Data: 2014 m. rugsėjo mėn. 23 d.

Pradžia: 18 val. – Pabaiga 21 val.

Tema: Dialogas su pasąmone metaforų ir simbolių pagalba. Integralinio neuroprogramavimo metodo pritaikymas asmeninėje praktikoje.

Įsivaizduokite, kad Jūs keliaujate dykuma. Jūsų kelionė tęsiasi daugybę dienų, esate ištroškęs ir išsekęs nuo karsčio ir nuovargio. Jūsų didžiausias troškimas rasti šešėlį ir numalšinti troškulį. Staiga, pamatote sklidiną ąsotį gaivaus ir tyro šaltinio vandens.
Ką Jūs darote su juo? Ką galvojate? Kaip elgiatės?
Juk Jūs puikiai žinote, kad savo kelionę teks tęsti toliau.
Integrlinio neuroprogramavimo (INP) klube Vilniuje gausite šio trumpo testo atsakymus. Taip pat galėsite dar daugiau sužinoti apie simbolius ir metaforas, kurios mus lydi visą gyvenimą, tačiau retai kada susimąstome, kaip galime panaudoti pasąmonės resursais, siekiant asmeninių tikslų.
Simboliai ir metaforos neišsenkantis pasąmoninis informacijos šaltinis, ieškant konkrečių atsakymų į mums svarbius klausimus. Kviečiu susipažinti ir praktiškai išbandyti bendravimo su savo pasąmone būdus INP psichotechnikų pagalba. Darbas, materialinė gerovė, sveikata, tarpusavio santykiai, meilė ir seksas, tai ir bus pagrindinės dialogo su pasąmone temos.

Klubą ves: Neringa Mikalauskaitė psichologė, psichoterapeutė, vedančioji specialistė Inovacinių psichotechnologijų Instituto praktinės prischoterapijos cenrto vadovaujamo S.Kovaliovo ir oficiali atstovė Lietuvoje.

Tinklapiai: asmeninis tinklapis lietuvių kalba: http://www.teteatete.lt/
rusų kalba: http://www.psy-in.ru/

Kaina: 40 litų.

Registracija būtina: konsultacijos.skype@yahoo.com ; arba tel. +37061601566 (dėl dalomosios medžiagos spausdinimo kiekio)

SVARBU!! NAUJA KLUBO VIETA: “Beatričės namai” A.Vienuolio g. 12 – 1 (Įėjimas iš kiemo pusės, į kairę, trečia laiptinė) http://www.vilniausmuziejai.lt/

Adaptacijos lygio psichoterapijos ypatumai

2014 rugsėjo 16

Kartą, kai užsidegė vienas namas, jame kietai miegojo žmogus. Gaisrininkai bandė išnešti žmogų per duris, nesisekė. Bandė iškelti per langą, beviltišką ir kuomet jau visai neteko vilties, kažkuris iš jų pasiūlė:

– Pažadinkime jį ir jis pats išeis iš degančio namo.249179_465590156842374_1392122214_n

Ši metafora gan vaizdžiai atskleidžia ir individualaus konsultavimo esmę. Klientas, kuris kreipiasi į specialistą, su konkrečia problema ar užklausa, labai dažnai tikisi ir viliasi, kad specialistas atliks gaisrininko vaidmenį ir „išneš miegantį iš degančio namo“. Psichoterapijos uždavinys tame, jog psichoterapeutas, dirbdamas kartu darnoje su klientu, pažadintų paties žmogaus sąmoningumą, kurio padedamas, pats klientas rastų atsakymus ir reikiamus jam sprendimus.

Integralinio neuroprogramavimo metodas su savo detalia struktūra ir unikaliais algoritmais, leidžia pačiu efektyviausiu būdu, per trumpą laiką, realizuoti pačias įvairiausias klientų užklausas. Tačiau kiekviena situacija, problema ar užklausa reikalauja detalaus sisteminio darbo, kitaip rezultatai būna trumpalaikiai ir mažai efektyvus.

Keli pavyzdžiai iš praktikos:

Klientės A užklausa: pagerinti santykius su vyru.
Paprašius jos sumodeliuoti save tą, kuri bendrauja su vyru dabar, susiformavo dvi pagrindinės savarankiškos asmenybės dalys. Pirmąją pati klientė pavadino „vyrų gelbėtoja“, antroji dalis buvo panaši į kaprizingą penkiametę mergaitę. Pamačius ir įvertinus savo asmenybės dalis, kurios aktyvios bendravime su partneriu, klientė iškėlė labai logišką ir savilaikį klausimą: „O kaip tuomet išvis bendrauti su vyrais, jeigu jų nereikia gelbėti?“ . Tai ir buvo tas „prabudimo“ momentas, kuris padėjo rasti ir priimti jai pačiai svarbius ir reikiamus sprendimus ir išspręsti problemas.

Klientė B, kreipėsi su labai konkrečiu noru: nustoti konfliktuoti su sutuoktiniu.
Paprašius ir jos sumodeliuoti save tą, kuri būtent taip ir būtent dabar konfliktuoja su sutuoktiniu, klientė labai didžiavosi savarankiška asmenybės dalimi, kuri lengvai atleidžia. Bet koks netikėtas akibrokštas jos laukė, kai jai teko pripažinti, kad egzistuoja ir ta dalis, kuri labai noriai įsižeidžia ir lengvai supyksta ant vyro.

155658_181014065384173_1559480576_nDalių konflikto ir antrinės naudos, iš susidariusios situacijos, pripažinimas buvo tas „prabudimo“ jungtukas, kuris davė postūmį keisti neefektyvius įsitikinimus, susiformavusį elgesio modelį ir jau užsifiksavusią atitinkamą reakciją į situaciją.

Kiekviena probleminė situacija reikalauja sisteminio giluminio darbo, kad ir kokia lokali ar paprasta užklausa bebūtų. Visad egzistuoja veiksnių sistema, kurią verta perspręsti visą ir iš pagrindų, tik tuomet rezultatai yra ilgalaikiai ir sėkmingi. Kiekvienas, bet kokioje situacijoje, susiformavęs “Aš” įvaizdis visad turi ir atitinkamą elgesio modelį, ir reakcijos būdus, ir įsitikinimus, pagrindžiančius būtent tokį elgesį ir reakcijas, ir pasąmoninės antrines naudas. Ir visi šie vienos sistemos veiksniai neleidžia susidariusioms aplinkybėms pasikeisti.

Patinka vienas bendradarbis: įdomus žmogus, patrauklus vyras

2014 rugsėjo 1

piesinys

Klausimas: Laba diena, jaučiuos pasimetusi dėl vienos situacijos. Patinka vienas bendradarbis.Įdomus žmogus,patrauklus vyras. Nuo pirmos dienos neįžūliai flirtuojam. Pradėjo jis. Tai smagu, pakelia nuotaiką. Bet būčiau nieko prieš artimiau bendraut. Ne darbe. Tik nepasakysiu juk to pirma. Kaip sužinoti ką jis jaučia? Ar jam tik pramoga darbe? Jis lengvai bendraujantis, bet jaučiu uždaras žmogus. Labai planuoja savo veiklą, ateitį. Taip jau 3 mėnesiai. Nežinomybė slegia daugiau nei norėčiau. Kaip patartumėt vertinti tokią situaciją? Ir kaip elgtis, kad jausmai nepradėtų kliudyti gerai dirbti?

Ačiū už atsakymą,
Laima (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika, Laima. Perskaičiau Jūsų laišką. Rašote, kad lengvas flirtas ir neįpareigojantis bendravimas darbe pakelia nuotaiką ir sukuria intriga. Tačiau situacija jau kiek užsitęsė ir nebetenkina.

Kadangi tarpusavio bendravimo taisykles kuria dviese, tad ir nerašytos žaidimo taisyklės galioja abiems. Jeigu Jus nustojo tenkinti esamos, sukurkite naujas:

– Atsibodo neįpareigojantis flirtas, nustokite pati palaikyti tokią bendravimo formą.
– Norite pabendrauti ne darbe, pasiūlykite susitikti po darbo.

Manau, sutiksite su teiginiu: Kiekviena situacija turi daug pasirinkimo variantų, todėl jeigu rezultatai nebetenkina, tiesiog padarykite kažką kitaip.

Sėkmės!!

http://psichika.eu/blog/patinka-vienas-bendradarbis-idomus-zmogus-patrauklus-vyras/