Archive for 2015 kovo 20

Kaip išgydyti savo traumuotą vidinį vaiką?

2015 kovo 20

Klausimas: Kiek save pamenu, turbūt niekada nemokėjau džiaugtis kitais ir dėl kitų. Ar tai kalti tėvai, ar aš, kad to manyje nėra? Na, aišku, pasikapsčiusi rasčiau momentų, kai nuoširdžiai džiaugiaus už kitus, bet daug dažniau vyrauja visai ne džiaugsmas. Pavyzdys. Vyras smagaus vakaro su draugais įkarštyje skambina man, balsas džiugus, fone triukšmas… o man tik norisi numesti telefoną. Jam smagu, valio, bet nepanašu, kad jam rūpėtų, kaip einasi vakaras man. O man visai nelinksma. Ir suima pyktis, ko jis man išvis skambina! Lai džiūgauja sau ten su visais, o man džiaugsmo nėra. Skambina dar ir erzina! Kodėl? Kodėl nemoku džiaugtis kai linksma vyrui? Kodėl nevaldomai norisi suerzinti jį ir sugadinti vakarą? Be abejo, mintys krypsta į save, kad aš pavargusi mama, taip pat norėtųsi išlėkti pailsėti… bet nėra kaip, nėra kada. O ar įmanoma šioj ir kitose situacijose išmokti džiaugtis kitais neatsisukus į save?

Dar pavyzdys. Draugė vysto verslą, nedidelį, bet vis tiek juda. Nemoku džiaugtis. Ima pyktis, kodėl man nesiseka ir pan. Mėginu blogą energiją iš destruktyvios paversti į konstruktyvią, bet labai sunku.

Ir tokių pavyzdžių esu pilna. Rodos, lyg būčiau pati nelaimingiausia gyvenime. Viskas negerai, visur kitur žolė žalesnė. Bet būna dienų ir nemažai, kai sava žolė žaliausia atrodo. Vis tik tie piktumai vietoj džiaugsmo mane erzina, bet atsikratyti jais nemoku. Bent jau stengiuosi atsiriboti nuo situacijos ir nesusipykti su tais, už kuriuos reiktų tuo momentu džiaugtis…

Nenoriu būti tokia bjauria egoiste. Nuo ko pradėti? Žvelgiant į save, neramu darosi. Lyg laiminga, bet turbūt nelabai… to maža, ano maža, visko norisi, o kitaip neišeina – užburtas ratas.

Labai laukiu minčių…

akis

Atsakymas: Klausiate kaip išmokti džiaugtis kitais ir dėl kitų?

Atsakymas būtų – išgydyti savo traumuotą vidinį vaiką, viena iš trijų transakcinės analizės teorijoje vadinamų, ego būsenų.

Ego (lot. Aš) – psichoanalitinėje teorijoje ego – mūsų psichikos dalis, kurią mes suvokiame kaip aš. Būtent ji, pojūčių pagalba, kontaktuoja su aplinkiniu pasauliu ir kitais. Ego planuoja, vertina, prisimena ir kitaip reaguoja į fizinę ar socialinę aplinką.

Kaip suprasti kiek stipriai traumuota viena iš ego būsenų – vidinis vaikas?

Tam vertėtų paanalizuoti kiek vaikiško mąstymo ir elgesio modelių pasireiškia kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime.

Šių modelių pavyzdžiai:

1) Nekantrumas (noras gauti viską, iš karto, čia ir dabar);

2) Nemokėjimas tiesiai ir atvirai išreikšti savo norų ir poreikių.(Psichologinį žaidimą galima pavadinti: “pats privalai suprasti, o jeigu nesupranti, ar negali man duoti ko man reikia, be mano užuominų, tai tuomet man iš viso nieko nereikia”).

3) Nemokėjimas priimti atsisakymo, nesugebėjimas adekvačiai priimti “Ne” (visas elgesys demonstruoja manipuliacinį norą priversti kitą jaustis kaltu ir/ar atsakingu už tai, jog jo atsakymas buvo neigiamas).

4) Nemokėjimas pačiam sakyti “Ne” (Poreikis būti geram, visiems patikti ir įtikti, teisintis ir ieškoti objektyvių priežasčių savo atsisakymui pagrįsti).

5) Baimė suklysti (tame tarpe ir baimė būti dėmesio centre). Bausmės baimė, baimė negauti meilės ir dėmesio, jeigu būsiu nepatogus, nevertas ar pasielgsiu nederamai.

6) Neišmanymas, negebėjimas atskirti svarbius ir naudingus dalykus nuo antraeilių ir nereikšmingų. (Visi “apsėdimai” idėjomis, mintimis, neefektyviu elgesiu, noras būti tobulu, neklystančiu, nepaliaujama praeities analizė, lyginimas savęs su kitais, pavydas, perdėta konkurencija visur su visai, dėl visko, gobšumas (nemokėjimas dalintis, informacija, dėmesiu, atjauta ir t.t.) nemokėjimas įvertinti ir pasirinkti prioritetus, baimė ką nors praleisti, kur nors nespėti).

7) Primetimas kitiems atsakomybės už savo asmenines būsenas ir emocijas (jis (kitas žmogus) mane suerzino, įžeidė , įskaudino. Aš noriu, kad jis (kitas žmogus) suprastų, padarytų, pasikeistų ir t.t.). Troškimas pakeisti kitus ir pasaulį aplinkui, kad jie taptų mažiau grėsmingi asmeniniam vidiniam vaikui.

8) Nemokėjimas priimti kitus tokiais kokie jie yra ir nemokėjimas atleisti ir suprasti.

9) Reikalavimai ir grasinimai (jis (kitas žmogus) privalo).

10) Kitų žmonių poreikių ir jausmų ignoravimas. Vaikiško egocentrizmo (aš noriu ir tai turi būti svarbiausia) kova su kitų žmonių vidinio vaiko egocentrizmu.

11) “Tikėjimas stebuklais”. Kitų žmonių ir/ar jų sugebėjimų ir savybių pervertinimas idealizavimas (susižavėjimas, etikečių kabinimas, fanatizmas, garbinimas, kopijavimas ir t.t.).

12) Nesugebėjimas įvertinti ir įžvelgti pasekmes, skaitytis su jomis ir prisiimti pasvertą atsakomybę sau.

13) Netramdomi, gaivališki emocijų proveržiai (įniršis, pyktis, nuoskauda, kerštas, pavydas, manipuliacijos ir apsimetinėjimas) negebėjimas įvertinti skirtumo tarp emocijų adekvataus demonstravimo (buvimo, priėmimo, išgyvenimo, suvokimo ir paleidimo) ir perdėtos vaikiškos dramos.

14) Polinkis daryti globalias išvadas ir apibendrinimus (daugiau niekada gyvenime, nuo šiol visada, pažadu ir t.t.)

15) Nemokėjimas bendrauti kaip lygus su lygiu, didelis pagyrimų poreikis ir užuojautos iš šalies.

16) Nemokėjimas būti vienatvėje.

Kaip išgydyti savo traumuotą vidinį vaiką?

Pats pirmas žingsnis: pripažinti sau, jog tai yra tiesa. Be kaltinimų, pasiteisinimų, perdėtų dramų, manipuliacijų ar kitų gynimosi mechanizmų leisti sau išjausti visas emocijas. Nepulti konfliktuoti su savimi ar aplinkiniais, o tiesiog pabandyti leisti sau išgyventi visus vidinio vaiko jausmus.

Antras žingsnis: pradėti stebėti save, savo elgesį, reakcijas ir atpažinti jose vidinio vaiko drama.

Trečias žingsnis: išmokti sau užduoti kelis nesudėtingus klausimus:

  • Kas iš viso čia dabar vyksta?
  • Ką aš dabar darau?
  • Ką aš dabar galvoju?
  • Ką aš dabar jaučiu?
  • Kaip aš dabar kvėpuoju?

Ir po to, kai atsakymus priimsite, paklausti savęs:

  • O ką aš iš tiesų noriu daryti?
  • Ką galvoti?
  • Kaip jaustis?
  • Kaip kvėpuoti?

Šie paprasti klausimai tikrai padės išeiti iš probleminės būsenos hipnozės ir pakeisti asmeninę būseną į kur kas konstruktyvesnę.

Pabaigai tik noriu pridurti, kad jeigu išties panorėsite sau padėti išsiugdyti brandžią asmenybę, tai vien tik stebėtojo pozicijos tikrai nepakaks. Tačiau šie pirmi žingsniai į asmeninį sąmoningumą yra tikrai svarbūs ir reikšmingi.

Sėkmės!

Šaltinis: http://psichika.eu/blog/kaip-isgydyti-savo-traumuota-vidini-vaika/