Archive for 2015 liepos 23

Glausta informacija apie metodą ir Institutą

2015 liepos 23

Kas yra integralinis neuroprogramavimas?
Teoriškai:
Integralinis neuroprogramavimas – universalus žmogaus gyvenimiškos veiklos, tiek vidinės, tiek išorinės, valdymo meta- metodas („meta“ todėl, kad tai sudėtinga sistema, apjungianti metodus ir psichotechnoligijas).

Praktiškai:
Integralinis neuroprogramavimas – konkrečiais metodais padeda efektyviai pasiekti savo gyvenimo kokybės pagerėjimo iki visiškos gyvenimo pilnatvės suvokimo ir pajautimo.
Integralinis neuroprogramavimas – autorinis profesoriaus Sergejaus Kovaliovo (Rusija) metodas psichoterapijoje ir konsultavime, kurią dar kitaip galima pavadinti mokymu kaip būti efektyviu ir sėkmingu.


Inovacinių psichotechnologijų institutas (IPI) Sergejaus Kovaliovo įsteigtas tam, kad būtų vedamas mokslinis darbas kurti, vystyti ir betarpiškai taikyti praktikoje psichologijos ir psichoterapijos teorijas, metodologijas, metodus ir naujausias psichotechnologijas.
Nuo 2008 metų IPI aktyviai vysto savo veiklą. Kiekvienais mokslo metais vedami seminarais, kuriuose dalyvauja daugiau nei 200 klausytojų kas mėnesį. 2013/2014 mokslo metų pabaigoje Praktinės integracijos seminare buvo rekordinis (apie 390) dalyvių skaičius.

seminaras2014

Vedami 4 lygių seminarai.
I. Praktiko lygis. Praktiko lygio programa susideda iš 6 savaitgalinių seminarų:
1. Įvadas į kitokį gyvenimą. Greitų pokyčių psichotechnologijos spręsti problemoms susijusioms su sveikata, tarpusavio santykiais, meile, seksu, profesine veikla ir materialiniu gerbuviu.
2. Psichokorekcijos pagrindai. Šiuolaikinės ekspres psichotechnologijos, padedančios gerinti ir optimizuoti santykius su aplinkiniais, psichikos būsenas, elgesio modelius, įsitikinimus ir savo „Aš“ projekcijas.
3. Subjektyvios (asmeninės) realybės psichoterapija. Bazinės kryptys ir psichotechnologijos skirtos darbui su neurologiniais ir erdvės kodais.
4. Savarankiškų asmenybės dalių psichokorekcija. Pagrindinės psichotechnologijos, kurios naudojamos darbui su Savarankiškomis Asmenybės Dalimis.
5. Asmeninės istorijos psichoterapija. Pagrindinės psichotechnologijos skirtos darbui su praeitimi (nepageidaujama, problemine) ir ateitimi (norima ir laukiama).
6. Praktinė integracija. Bazinis bendras pokyčių ir praktinės psichoterapijos modulis (bazinių psichotechnologijų algoritmas).
II. Konsultanto lygis. Taip pat susideda iš 6 savaitgalinių seminarų:
1. Semantinė psichoterapija. Įtikinėjimo menas arba kaip įtikinti klientą keistis.
2. Savarankiškų asmenybės dalių psichoterapija. Darbas visuose asmenybės dalių lygiuose (infiltrai, sub.dalys, dalys ir asmens rolės). Struktūra, sistema ir dinamika.
3. Gyvenimo scenarijų psichokorekcija. Scenarijų proceso, egzistencinės pozicijos, tėvų nuostatų analizė ir išsivadavimo iš jų algoritmas.
4. Žmogaus tobulumo dizainas. Vystymosi ir unikalių sugebėjimų pritaikymo algoritmas.
5. Sisteminis konsultavimas ir tikslų įgyvendinimo psichoterapija. Psichotechnologijų algoritmas, kuris padeda įgyvendinti pačius drąsiausius troškimus.
6. Konsultavimo integracija. Individualaus vystymosi modulis.
III. Specialisto lygis. Susideda iš 10 savaitgalinių seminarų:
1. Lieknėjimo strategija ir taktika.
2. Sveikatos ir jaunystės susigrąžinimas.
3. Tarpusavio santykių psichoterapija.
4. Meilės ir destruktyvių prisirišimų psichokorekcija.
5. Seksualumo psichoterapija.
6. Profesinė veikla.
7. Materialinė gerovė (pinigai).
8. Šeimos ir šeimyninių santykių psichoterapija.
9. Asmenybės augimas.
10. Aukštesnės realybės psichoterapija.
IV. Meistro lygis. Susideda iš 10 savaitgalinių seminarų:
1. Įvadas. Prasmės, pašaukimo, paskirties ir misijos psichoterapija.
2. Ryšio su intuicija stiprinimo psichotechnologijos. Dialogo su pasąmonę analizė.
3. Simbolių skaitymas (simbolodramos elemantai) Integraliniame neuroprogramavime (INP).
4. Transo būsenų ir metaforų naudojimas INP.
5. Vidinės subjektyvios erdvės psichoterapija (L.Derks Socialinės panoramos metodo praktinis taikymas).
6. Psichotechnlogijos skirtos darbui su ego būsenomis ir projekcijomis.
7. Eneagramos psichoterapija.
8. Psichogenetikos psichoterapija.
9. Egzistencijos lygių perėjimo psichoterapija.
10. Meistriškumo integracija.

2013 m. spalio 11 d. Interalinio neuroprogramavimo metodas Rusijos profesinės psichoterapeutų lygos komiteto buvo pripažintas ir patvirtintas kaip atskiras naujas konsultavimo ir psichoterapijos modalumas.
Taip pat prof. S.Kovaliovas šalia IPI įsteigė ir Praktinės psichoterapijos centrą, kuriame dirba jo mokiniai Maskovoje, Sankt-Peterburge ir kt. Rusijos miestuose, taip pat Rygoje (Latvija) ir Vilniuje, Klaipėdoje (Lietuva). Centro specialistų pagrindinė veikla konsultuoti klientus (gyvai ir skype pagalba), šalia to jie veda seminarus, klubus, supervizijas , vebinarus, internetinius projektus.

Šiuolaikinės internetinės galimybės plačiai išnaudojamos, teikiant konultacijas ir reikiamą pagalbą žmonėms. Tapo išties populiarios Individualios konsultacijos skype sistema, kuri ištrina bet kokias pasiekiamumo ir prieinamumo ribas . Žmogus gali skubiai ir kokybiškai gauti patikusio ir norimo specialisto konsultaciją, kad ir kokioje šalyje gyventų.

Tokiu būdų Inovacinių psichotechnologijų institutas tikslingai, rezultatyviai ir efektyviai atlieką pagrindinę savo misiją – visokeriopai padeda spęsti kiekvienam žmogui ir visai bendruomenei:
Socialines, psichologines, psichoterapines ir psichosomantines būties problemas;
Individo socializacijos ir adaptacijos visuomenėje subjektyvius ir objektyvius uždavinius;
Individo asmeninio augimo ir gyvenimo kokybės gerinimo uždavinius ir klausimus.

Integralinio neuroprogramavimo metodas nuo 2013 m. gruodžio 18 d. Pripažintas autoriniu.

INPser.

Esu vaikas sudaužyta širdimi. Kaip atleisti mamai?

2015 liepos 7
25 Feb 2014 --- Woman's hands holding dead flower --- Image by © Arman Zhenikeyev/Corbis

25 Feb 2014 — Woman’s hands holding dead flower — Image by © Arman Zhenikeyev/Corbis

Klausimas: Esu mama, gražaus guvaus, metų sulaukusio berniuko, mėgaujuosi motinyste, bet taip pat esu ir pati Vaikas, sudaužyta širdimi. Ją sudaužė mano mama, ji jau mirusi, bet jos pasirinktas gyvenimo būdas, alkoholis, nieko neveikimas, visi aplink kalti, tik ne ji, dėl nesėkmių, baliai, muštynės barniai, smurtas prieš mane, moralizavimas, žeminimas, daiktų atėmimas, savinosi viską kas man svarbu. Nieko manęs nemokė, viską turėjau išmokti pati, suprasti. Nuo mažumės bandžiau gelbėti, saugoti ir ginti mamą. Va, jau atrodo viskas gerai, jau šypsosi man, tik mano širdis atlėgo ir vėl kas nors baisaus įvykdavo. Prieš mirtį, keli metai, atsigriebiau, nepavyko susisiekt kelias dienas, tai po darbo nuvykau pas ją ir ką radau, nebepaeinančią, sėdinčią vonioje, o namuose šiukšlynas, visur buteliai ir pūvančios mėsos. Nuvežiau į ligoninę, vos paguldžiau. Kai atsigavo sutarėm, kad reikia gydytis, bet važiuodama namo, pirmu taikymu butelį nusipirko, o kai kitą dieną atvažiavau – priekaištai, kad namai neblizga. Jai visai nerūpėjo, kad per tas kelias dienas dirbau, po darbo pas ją į ligoninę, į namus tvarkytis, paskui vėl pas ją ligoninėn ir tik tada miegoti. Dar labai skaudu, kai pagalvoju, kad ji viską darė, jog mane paliktų mane mylintis vyras, kurį aš pati myliu ir mylėsiu. Ji net skambino jam, aiškindama kokia aš. Jai aš ar mano vaikinas būtume pasidavę, tai dabar nei vaiko, nei meilės, nei draugų neturėčiau, nes būčiau visai viena. Ar to jinai troško? Ar taip gali elgtis mylinti mama? Mane dar veikia mamos žodžiai. Išties sunku būti savimi, pasakyti ko aš noriu, ko man reikia. Man patinka piešti, rankdarbiai, bet sunku daryti tai kas iš tikrųjų man patinka, o ne tai, kas kitų žmonių akimis, man turėtų patikti. Net negaminu tai kas man patinka, nes išties nežinau kas man skanu. Tačiau, nepaisant sudaužytos širdies, esu optimistė, žinau, kad ateina po nakties rytas. O po gaisro atbunda gyvybė. Gal galite pasiūlyti kokią techniką, kurią galėčiau taikyti pati sau. Norėtųsi, kad taip nebeskaudintų mintys apie mamą, noriu pasitikėti savimi, kad galėčiau užsiimti tuo kas man patinka.

Atsakymas: Sveiki, perskaičiau Jūsų atvirą ir nuoširdų laišką, kuriame iškėlėte labai opią ir visais laikas aktualią „Tėvų- Vaikų santykių“ temą . Pacituosiu ištrauką iš A.Miller knygos „Kūno maištas“:

„Tik drįsusi įsileisti ir pajusti ilgai uždarytas emocijas ėmiau vis labiau laisvėti nuo praeities. Tikrų jausmų prievarta neišgausi. Jie kyla savaime ir visada turi priežastį, nors dažnai ši nuo mūsų lieka paslėpta. Negaliu prisiversti mylėti ar bent gerbti tėvų, jei mano kūnas dėl jam gerai žinomų priežasčių prieštarauja. Jei to nepaisau ir vis dar mėginu laikytis ketvirtojo Dievo įsakymo, patiriu įtampą ir taip būna visada, kai reikalauju iš savęs ko nors neįmanoma. Beveik visą gyvenimą mane kamavo įtampa. Stengiausi sukelti sau gerus jausmus, o į blogus nekreipti dėmesio, kad gyvenčiau pagal man priimtinas vertybes ar moralę. Tiesa sakant, kad būčiau mylima dukra. Vis dėlto nepavyko visko suderinti ir galiausiai teko pripažinti, kad negaliu išspausti iš savęs meilės, jeigu jos nėra. Antra vertus, suvokiau, kad tada, kai neprievartauju savęs ir nesistengiu laikytis moralės reikalavimų, meilės jausmas kyla savaime, pavyzdžiui vaikams ir draugams. Jie atsiranda tik tada, kai jaučiuosi laisva ir atvira visiems savo jausmams, net ir neigiamiems.“

Jūsų situacijoje, galiu pasiūlyti tik kelis pirmuosius žingsnius, savo asmeninio išlaisvėjimo link. Visą likusį kelią teks įveikti jums pačiai, kasdien darant pasirinkimus ir priimant sprendimus.

  • Pirmas žingsnis būtų: liautis ginčytis su realybe ir atsisakyti vidinio vaiko (gyvenančio kiekviename iš mūsų, kad ir kiek mums patiems metų bebūtų) iliuzijos ir lūkesčių, jog kažkas kitas ateis patvirtins, jog buvote ir esate gera, mylinti savo motiną dukra ir jūsų asmeninis skausmas, nuoskaudos ir ilgesys atlėgs. Visi faktai byloja, jog tarp Jūsų ir motinos buvo lūkesčių, iliuzijų ir neigimo prisotintas ryšys, už kurį abi brangiai sumokėjote.
  • Antras žingsnis būtų: Priimti atvirai ir nuoširdžiai visus be išimties savo išgyvenimus, emocijas ir jausmus. Jie būtent jums buvo reikalingi ir būtini, kad įgautumėte patirtį, išmoktumėte daryti pasirinkimą ir mokėtumėte išgyventi ir išlikti. Pamokos buvo sudėtingos ir skaudžios, tačiau savo pamokas Jūs išmokote puikiai. Esate optimistė, mama, žmona, mylima ir mylinti moteris. Padėkokite sau už tai, argi maža priežasčių pasitikėti ir didžiuotis savimi?
  • Trečias žingsnis – prisiminti, jog dabar esate pati mama ir jūsų guviam berniukui labai labai reikia viso mamos dėmesio ir meilės. O mama gali spinduliuoti vidine ramybe, besąlygine meile ir nuoširdžiu dėmesiu, kai pačios mamos vidinis vaikas kūrybingas, sveikas ir laimingas, vidinis tėvas išmintingas, dosnus ir atjaučiantis, o vidinis suaugęs geba priimti sprendimus adekvačiai įvertinęs situaciją čia ir dabar, t.y. pakankamai lanksčiai mąstantis.

Klausiate: „Gal galite pasiūlyti kokią techniką, kurią galėčiau taikyti pati sau. Man reikia, kad taip nebeskaudintų mintys apie mamą, noriu pasitikėti savimi tiek, kad galėčiau užsiimti tuo, kas man patinka“.

Kaip jau minėjau anksčiau, kiekviename iš mūsų, nesvarbu kiek metų mes turime, vienu metu gyvena trys ego būsenos: Vidinio Vaiko; Vidinio Tėvo ir Vidinio Suaugusio. Suderinti jas tarpusavyje kiekvienoje išorinio gyvenimo srityje – ištiso gyvenimo užduotis. Todėl teks Jus nuvilti, nes nėra vienos technikos, kuri gebėtų išvaduoti nuo skaudžių minčių apie mamą. Tam reikalingas pastovus kasdienis darbas su savimi, keliant sąmoningumą, ugdant drąsą ir narsą priimti visus gyvenimo iššūkius. Mokytis gyventi darnoje su savimi, savo emocijomis, jausmais ir išgyvenimais, mokytis bendrauti su kitais ir adekvačiai priimti jų reakcijas, pažinti, suprasti mus supantį pasaulį – tam ir duotas mums visas gyvenimas.

Sėkmės!

Šaltinis: http://psichika.eu/blog/esu-vaikas-sudauzyta-sirdimi-kaip-atleisti-mamai/

Kaip priversti likimą nustoti pokštauti?

2015 liepos 3

Klausimas: Noriu paklausti, kaip priversti likimą nustoti pokštauti? Nes aš negaliu nieko planuoti į ateitį, negaliu planuoti net valandą į priekį, o jei ką suplanuoju – būtinai atsitinka kažkas, dėl ko turiu atšaukti visus planus ir viskas sugriūva. Taip nėra lengva gyventi, nes viską turi daryti šią minutę, dėl to pykstuosi ir su drauge, nes negaliu planuoti vestuvių, nes žinau kad viskas žlugs. Gal galite ką nors patarti? Ačiū už patarimus iš anksto ir jei galima norėčiau gaut atsakymą ir elektroniniu paštu.
ramybesdrumstejas
Atsakymas: Gan keblu atsakyti į tokį abstraktų klausimą, be konkretaus konteksto. Sutinku ir pritariu, kad išties sunku gyventi, kai nesi savo laiko, noro, minčių, poelgių ir sprendimų šeimininku.
Išeitis būtų – tapti juo. Kaip?
Prisiimant sau atsakomybę už visą savo gyvenimo kokybę.
Suprantu, kad tapti savo gyvenimo šeimininku gali būti gan sunku, ypač jeigu to niekad nedarėte, nes tuomet teks priimti konkretų sprendimą vesti savo draugę ar ne. Tačiau, kad ir kaip keistai tai neskambėtų, jums teks tik išgyventi savo asmeninio sprendimo pasekmes.
Prašote patarimo? Siūlau kreiptis asmeninės konsultacijos pas specialistą, tai būtų pats tikslingiausias atsakymų paieškos būdas.

Sėkmės!!

Šaltinis :http://psichika.eu/blog/kaip-priversti-likima-nustoti-pokstauti/