Archive for 2017 rugsėjo 13

Ir dar kartą apie konsultacijų eigą.

2017 rugsėjo 7


– Galite įsivaizduoti gabų muzikantą, kuris atlieka puikų kūrinį nesuderintu muzikos instrumentu?

Man irgi sunku būtų apsakyti ir atpasakoti savo jausmus ir mintis, jeigu tektų tai išgirsti. Tačiau, paskutiniu laiku vis dažniau pagaunu save būtent taip jaučiantis, kai tenka komentuoti ir atsakinėti viešoje erdvėje užvestose temose apie terapiją ir individualias konsultacijas.
Nežinau kodėl, bet kritiškai nusiteikusių žmonių, kurie atmeta bet kokias galimybės išspręsti savo problemas specialistų pagalba labai daug ir jie garsiai, aktyviai reiškiasi.
Gal tikrai žmonės labai daug skaito (nes knygų, straipsnių ir video medžiagos labai daug ir lengvai pasiekiami visur), atvirai diskutuoja psichologinėmis temomis viešoje erdvėje ir tai tampa pakankamai kasdieniškos ir įprastos temos, kuriose kiekvienas turi savo nuomones ir žino ką pasakyti. Bet profesionalia, veiksminga ir tikslinga pagalba, tai neverta vadinti.
Liūdna skaityti komentarus apie tai, kad pagalbos sunku sulaukti, paslaugos brangios ir/ar išvis kainuoja. Čia pat antrinama, kad nėra gerų specialistų.

Tačiau aš noriu sugrįžti prie savo klausimo, kurį uždaviau pačioje pradžioje. Pasinaudoti juo kaip metafora, padėsiančia įnešti bent šiek tiek aiškumo tiems, kurie niekada nebandė konsultuotis individualiai, tačiau jau žino, kad naudos iš terapijos mažai.

Įsivaizduokite, kad psichoteapeutas (specialistas) – tai instrumentų derintojas, muzikantas – klientas, instrumentas – tai kliento gyvenimas, o kūrinys, tai kliento gyvenimo istorija (turinys). Terapijos proceso tikslas- suderinti instrumentą, kad atliekamas kūrinys vėl skambėtų. Muzikantas galėtų mėgautis savo profesionalumu.

 Vadinasi, problema – instrumentas išsiderino. Tai, va:

Psichoterapijos procesas priklauso nuo specialisto kompetencijos, profesionalumo, jo taikomų praktikoje metodų, paties specialisto gebėjimo būti darnoje su klientu ir t.t.
Psichoterapijos procesas visad reikalauja laiko, pastangų, tęstinumo, pasitikėjimo, atvirumo, nuoširdumo ir suinteresuotumo iš kliento pusės.
Psichoterapijos procesas, tai darbas poroje, kur viskas vyksta tiesiog čia, tiesiog dabar, visos emocijos, pojūčiai, išgyvenimai ir būsenos tikros, gyvos ir puikiai juntamos.
Psichoterapijos procesas, tai ne pokalbis su geriausiu draugu prie kavos arba arbatos puodelio – tai tikslinga veikla, turinti savo prasmę, eigą, tempą ir rezultatą.
Psichoterapija, tai ne patarimų davimas, pataikavimas, guodimas, raminimas. Kartais tai labai skausmingas, nemalonus, nepatogus prosesas, kuris būtinas, kad susidariusi situacija pasikeistų ir išsisemtų (būtų užbaigta) galutinai. Arba konkreti gili analizė ir atsakymai į nepatogius klausimus.

Ir dar noriu atkreipti į viena labai gajų mitą: kai terapija bus baigta žmogus gyvens ilgai ir laimingai ir daugiau gyvenime jokių problemų neturės.

Visiška nesąmonė!

Žmogus ir toliau gyvens taip kaip gyveno. Abejodamas, klysdamas, bijodamas, pykdamas ir t.t. Vienas reikšmigas skirtumas tai, kad jis bus išmokęs atpažinti ir tvarkytis savarankiškai su iškilusiais uždaviniais pats. O jeigu ne, tuomet laikas prisiminti, kad psicho higiena yra tokia pat svarbi kaip ir kūno higiena. Švara reikalinga ne tik kūnui, bet ir psichikai taip pat kasdien ir visad.