Archive for 2018 birželio 21

„Ne meilės“ Požymiai

2018 birželio 21

Žmogus, kuris negauna meilės tampa baikščiu, nerangiu, susigūžusiu ir pilku…
Ne meilė – tada, kai negali trukdyti. Kalbėti garsiai arba išvis kalbėti, juoktis arba lysti myluotis.
Negalima pasakoti savo išgyvenimus, dalintis mintimis – nes tai nereikšminga, juokinga, paika. Klysti, nesuprasti, nežinoti atsakymų aišku, kad irgi kvaila.
Negalima prašyti, nes dabar ne laikas, ne vieta ir išvis sunkūs laikai. Ir išvis, kam tau to reikia?
Tikėtis pagalbos – neverta, nes suaugę žmonės problemas sprendžia patys. Net jeigu tau penki metai ir tu jau didelis. O jeigu tau jau trisdešimt penki – tai parodyti savo poreikį, stoką būti paguostu ir sulaukti palaikymo – yra misija neįmanoma.

Puoštis, kvailioti, pokštauti ir tikėtis ypatingo dėmesio tokiame amžiuje jau ir nederėtų.

Ne meilė – kai nebara per daug, bet pagyrimų irgi nesulauki. Esi nepastebimas ir viskas yra norma, nes taip turi būti.

Ne meilė – kai nieko negalima, nes …(ir yra logiškas, pagrįstas ir argumentuotas paaiškinimas kodėl).

Ne meilė – kai nejauku valgyti šalia artimo žmogaus, nes jis gali pakomentuoti, kad valgai per daug ar per mažai, ne taip ir ne tą.
Kai pagamintą tavo maistą kitas suvalgo ir nesako visiškai nieko. Ką jau kalbėti apie padėką.
Kai visos tavo pastangos buityje ir kasdienėje rutinoje, nei tvarka, nei jaukumas, nei gėlės vazoje, tampa neverti būti pastebėtais ir įvertintais.

Kai erzini, maišai, nusišneki, zyzi, spaudi smegenis. Kai reikia sėdėti tyliai kamputyje ir su viltimi laukti, kad būsi pastebėtas, arba tavęs pasiges, gal net pakvies, išves pasivaikščioti ir leis pabūti šalia. Tik jokiais būdai, neverk, nesiilgėk, nereikalauk – sėdėk ramiai ir tyliai lauk. …Lauk, pasakiau…

Kai nesulauki palaikymo ir paguodos žodžių, o išgirsti: pats kalta(s)! – tai ne meilė.

Kai negauni jokių dovanų.

Kai neleidžia, nepriima, nesureaguoja į tavo dovanotas dovanas ir dėmesį.

Kai kitam gaila pinigus leisti dėl tavęs – tai ne meilė.

Tai nėra neapykanta, kartais tai dar blogiau, nes jeigu nekenčia, tai galima užbaigti, nutraukti, išeiti.

O ne meilė – tai toks klampus ir lipnus – tiesiog yra.

Nors tenka išgirsti: „ Taip, aš myliu, tik atstok. Arba vėl tu su savo nesąmonėmis “. Tai – ne meilė.

Ir nuo tokios santykio kokybės kenčia pagyvenę žmonės, vaikai, suaugę žmonės.
Ne meilė daro žmogų baikščiu, nerangiu, liūdnu, užsisklendusiu ir nelaimingu.

Suvokti tai, ir rasti savyje jėgų ir valios pakeisti visų pirma požiūrį į save, o paskui ir aplinkai teks pasikeisti.
Kad ir kaip gali būti skaudu, nemalonu pripažinti sau, bet su ne meile taikomės mes patys ir dažnai labai ilgai.