Kokiais būdais įmanoma sumažinti kivirčus?

Klausimas: Sveiki. Mėginau klausti draugų, draugių… Toks jausmas, kad išklausymas jau nebepadeda. Išsikalbant nebegirdžiu ir pati savęs (dažniausiai išsianalizuodavau ir atsakydavau į visus klausimus sau pati). Esu 22 m. panelė, mano draugui – 27 m. Abiems artimi santykiai yra naujas dalykas visame kame. Draugaujame oficialiai 5 mėnesius, tiek pat ir gyvename kartu. Susipažinome prieš metus. Bėda tame, kad labai daug kivirčijamės. Barniai baigiasi stiprokais ginčais. Esmė tame, kad mane tai gąsdina. Abu mėginame kalbėti (abu suprantame pokalbio svarbą), tačiau vis dažniau bijom pradėti tą kalbą, nes ši tema nėra itin maloni, nes suprantam, kaip mūsų poelgiai stipriai skaudina viens kitą. Stengiamės susiimti. Bet… kivirčai vis tęsiasi, net ir po pokalbių. Dabar jaučiu, kad mano draugas išklauso… silpniau. Nepagalvodamas man pritaria, kad greičiau tas pokalbis liautųsi. Tai supratusi ir baigiu pokalbį. Visad pasakau, kad esu kalta ir pasakau kodėl (kalbant apie ginčą), jis taip pat. Kokiais būdais įmanoma sumažinti kivirčus? Norėtųsi išgirsti, kad tai kas vyksta – normalu, viskas gerai. Barniai vyksta nes jūs jauni ir visa kita. Kad pykčiai – gyvenimo dalis, nesipriešinkite jiems ir jie su laiku mažės. Aš bijau prarasti draugą, mes tikrai labai mylim viens kitą, esu laiminga su juo (noriu kasdien laimingiausią paversti ir jį), jis taip pat tai tvirtina, bet … mes vis tiek kivirčuojame per dažnai….

Atsakymas: Sveiki, dėkoju už laiške iškeltą temą ir jame užduotus klausimus.
Klausiate kokias būdais sumažinti kivirčus?
Pasvarstykite: Kaip manote ką jums pačiai reiškia bendravimas?
Galite pavadinti bendravimą – kaip dėjimą į bendrą?
Išsakyti savo nuomonę, pasisakyti, išsikalbėti – dar ne bendravimas, tai tik troškimo – būti išgirstam – realizavimas.
Abipusio bendravimo “sudedamos dalys”:
– Aš pasisakau.
– Man patvirtina, kad mano žodžiai išgirsti.
– Aš išklausau, kaip pasako kitas.
– Aš patvirtinu, kad jį išgirdau.
Šioje sekoje slypi nenusakoma galybė spąstų, nes kitas asmuo reaguoja ne į išsakytus žodžius, o į TAI KĄ IŠGIRDO PATS (perleidęs per savo asmeninės patirties filtrus) žodžiams ataidėjus jame. Jie gali labai skirtis nuo tos prasmės, kurią į juos įdėjo sakantysis.
Greičiausiai, ginčų sumažėtų, jeigu būtų įprasta gale sakinių užduoti klausimą: “ Ką tu išgirdai?” ir užtektų kantrybės išklausyti, išgirsti ir objektyviai, be išankstinių nuostatų, tik pripažinti atsakymą kaip kito asmeninį požiūrį, kuris irgi turi teisę būti.
Tačiau, tai tik teorija, praktikoje daug įprasčiau paslėpti savo asmeninius poreikius būti išgirstam, išklausytam, suprastam, paguostam už tokių patogių įsitikinimų, kaip kad “ginčai tai normalu”, “ barniai vyksta, nes dar jauni”, “be barnių nuobodu”, “ koks saldus susitaikymas, po aštrių ginčų” ir t.t. Ir dar didesnę ego baimę maitinančių įsitikinimų, jog kai “ paprašysiu, reiškia parodysiu, jog esu silpnas”, “nusileisiu kitam, parodysiu savo silpnumą”, “būti teisiu bet kokia kaina! Tik tuomet būsiu vertas pagarbos” ir .t.t. Kiekvienas iš mūsų turi savo “Vip” rinkinį įsitikinimų ir įtikėjimų, kurie visad ateina į pagalba, tačiau taip ir nepadaro mus laimingais ir efektyviais santykiuose, kurių pagrindas yra baimė.
Tokią prielaidą padariau, nes rašote: “Aš bijau prarasti draugą, mes tikrai labai mylim viens kitą, esu laiminga su juo (noriu kasdien laimingiausią paversti ir jį), jis taip pat tai tvirtina, bet … mes vis tiek kivirčuojame per dažnai…“
Dauguma žmonių dažniausiai painioja savo jausmus su santykiais – ryšiu su kitu žmogumi. Galbūt aiškiau bus pavadinti situacija ir objektu, nes sunkiai suvokia ką sudaro ryšio, o kas yra į objektą nukreiptų jausmų prigimtis.
Pabandykite ir Jūs atskirti savo jausmus nuo santykių su savo draugu. Tai leis atpažinti jausmus, su jais susitaikyti ir… geriau išryškinti kas santykiuose yra priimtina, o kas nepriimtina. Jausmų lygmuo skiriasi nuo santykių lygmens, nepaisant akivaizdžios tarpusavio sąveikos.
Mūsų jausmai pagrįsti potraukiu ir atmetimu, panašumais ir skirtumais su objektu.
O asmeninius ryšius užmezgame, kad ne per daug blaškytumėmės gyvenimo nežinomybėje. Ryšio esmė (tikslas) telkiasi į vidinius troškimus, stokas, baimes, poreikių ir lūkesčių pasaulį. Čia išties labai painu, o kartais atrodo neįmanoma perprasti kuo pagrįstas abipusis ryšys, tačiau labai svarbu suvokti, jog ryšys – gyvas organizmas, kuris gimsta, auga ir sunyksta, netinkamai prižiūrimas. Ryšys, gyvas atskiras organizmas, jautri struktūra, kuriai reikia daugybės energijos ir informacijos, bet jis neišgyvens, jeigu nebus dviejų asmenų, kurio jiems reikia.
Aš + Aš yra ne du, bet trys, kartais virsdami Mes. Ne Mes vienalyte prasme, o veikiau kiekvieno aš, susietų vienu ryšiu, kuris geba kurti išvis naują visumą.
Prašiau ir Jus atskirti jausmus nuo santykių, nes kartais taip jau nutinka, jog santykis naikina individą. Yra žmonių, kuriuos atgraso ne kitas žmogus, bet ryšys tapęs nesibaigiančiais nuogąstavimais, besitęsiančiomis beprasmėmis pretenzijomis, neįtikėtinai sudėtingais ir daug dėmesio reikalaujančiais ritualais.
Jūs abu turite puikų įgūdį – suprantate pokalbių svarbą ir kalbatės. Neatsisakykite to, tik pokalbių tikslą abu kartu įvardinkite garsiai. Ko kiekvienas iš pokalbio arba netgi ir ginčo tikisi ir koks rezultatas tenkintų kiekvieną iš Jūsų?
Pagalvokite, panagrinėkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses kiekviename iš gebėjimų:
Duoti;
Priimti;
Prašyti;
Atsisakyti.
Ir pradėkite kartu kurti vertingus, gražius ir prasmingus tarpusavio ryšius, kur AŠ ir AŠ darniai sugyvena su MES, palaiko ir puoselėję, bet ne užgožia ar reikalauja gausių aukų.
Pradžiai, kaip kelrodis, gali būti Virginia Satir žodžiai:

Trokštu mylėti, tavęs neužslopindama,
vertinti, tavęs neteisdama,
lydėti, tau neprimesdama savęs,
kviesti, tavęs neversdama,
taisyti, tavęs nesmerkdama,
padėti, tavęs neįžeisdama.
Jei ir tu to paties norėsi,
tada tikrai galėsime susitikti
ir praturtinti vienas kitą.

Sėkmės!!

Šaltinis: http://psichika.eu/blog/kokiais-budais-imanoma-sumazinti-kivircus/