Puodelis arbatos

cup-of-tea
Filosofijos profesorius atėjo aplankyti dzen meistrą ir jau nuo slenksčio pradėjo jam uždavinėti įvairius klausimus. Meistras tylėjo ir ramiai jo klausė, kol galiausiai tarė:
– Jūs ilgai keliavote pas mane ir manau pavargote, leiskite man pavaišinti jus arbata.
Profesorius nenoriai sutiko, nes viduje virė nuo daugybės klausimų, kuriuos norėjo užduoti. Kai arbata buvo paruošta ir jos aromatas maloniai kuteno uoslę, meistras ramiai tarė:
– Nusiraminkite ir išgerkite arbatos, galbūt būtent gerdamas ir gausite atsakymus į visus savo klausimus.
Tačiau profesoriui buvo labai sunku išgirsti meistro žodžius ir jis tam, kad negaišti laiko tęsė uždavinėti klausimus. Meistras tuo metu ramiai pylė arbatą į priešais profesorių pastatytą puodelį. Arbata liejosi ir liejosi, užpildė puodelį, pradėjo piltis per kraštus, srovele tekėti stalu ir pagaliau profesorius tai pamatė ir sušuko:
– Ką jūs darote, argi nematote, kad puodelyje nebėra vietos ir kad jau pilate per kraštus !?!
– Su jumis vyksta tas pats, jūs toks kupinas klausimų, jog ne vienas mano atsakymas neras laisvos vietos jūsų sąmonėje. Tik jums užėjus pas mane, pasipylė klausimai, kurie užpildė visą mažos mano trobelės erdvė ir joje tapo ankšta. Taip kad dabar, keliaukite atgal ir ištuštinkite savo indą, palikdamas vietos sau ir erdvės savo sąmonėje…

Ir tegul Jūsų pasąmonė pati padaro atitinkamas išvadas.

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.