Archive for the ‘Transinės Sakmės’ Category

Trys norai

2013 kovo 8

Dar viena metafora, kuria dažnai naudoja savo seminaruose prof. S.Kovaliovas.

82686314_dzhin
Vienas žmogus sutiko džiną:
– Šiandien tavo diena! – iškilmingai pasakė jis, – todėl išpildysiu tris tavo norus!
– Pradžiai –noriu prabangaus automobilio! – nusprendė žmogus.
– Gerai, – atsakė džinas ir padavė jam raktelius.
Rytojaus dieną iš pat ryto jie vėl susitiko. Tačiau žmogus buvo liūdnas.
– Kas nutiko? – paklausė džinas.
– Kaip čia tau pasakius… Pradžioje buvo labai smagu, nes žmonės į mane žiūrėjo – juk važiavau tokia prabangia mašina! Bet vėliau aš pastebėjau, kad mūsų mieste pilna tokių mašinų, ir visos jos traukia kitų dėmesį… Gavosi ne visai tai, ko aš norėjau…
– Na, tuomet sakyk savo antrąjį norą, – tarė džinas.
– Aš noriu pinigų! Daug, kad galėčiau nusipirkti viską, ko tik panorėsiu!
– Gerai, – ramiai tarė džinas.
Kitą dieną jie vėl susitiko. Bet žmogus ir vėl buvo nusiminęs…
– Kas dabar nutiko?.. – paklausė džinas.
– Leidau pinigus į kairę ir į dešinę ir įvyko keistas dalykas labai greitai viskas nusibodo. Ir man pasidarė vis vien, ar dar ką nors nusipirksiu – koks skirtumas, jei galiu bet ką ir bet kada įsigyti… Tai nesuteikė man laimės.
– Tai ko gi tu dabar nori? – paklausė džinas.
– Dabar tai jau tikrai žinau: noriu… pasakiškai gražios moters.
– Gerai, – vėl tarė džinas.
Kitą rytą jie vėl susitiko. Žmogus ir vėl būvo nuvargęs ir liūdnas.
– Negaliu patikėti! O kas dabar atsitiko?.. Juk išpildžiau visus tavo norus!..
– Jai iš manęs reikėjo tik mano pinigų ir sekso, o tai taip vargina, – tarė žmogus.
– Tiesiog, tu nepaprašei manęs to, ko iš tiesų nori… – atsakė džinas.
– Netiesa! Aš visada žinau, ko noriu! – paprieštaravo žmogus.
– Ne… tu prašei automobilio, o iš tiesų norėjai veržlumo, jėgos; tu prašei pinigų, o iš tiesų norėjai pripažinimo; tu prašei moters, o iš tiesų norėjai… meilės …

Ir tegul Jūsų pasąmonė pati padaro atitinkamas išvadas.

Kelionė į pietus

2013 vasario 19

bird-photography-39-575x429               Kartą pulkas didelių, kilnių, gražių paukščių susiruošė skristi į pietus. Vienas mažas paukščiukas pamatęs tai pradėjo verkšlenti:
– Oi, jūs ruošiatės į kelionę, į pietus, oi kaip aš noriu irgi…
– Gerai, – atsakė dideli, kilnūs, gražūs paukščiai, – skrendam kartu.
– Oi, tai kad mano sparniukai maži, visai ne tokie dideli ir galingi kaip jūsų, aš pavargsiu taip ilgai skristi.
– Gerai, – atsakė dideli, kilnūs, gražūs paukščiai, – mes tau padėsim, kai pavargsi skristi pats.
– Oi, o jūsų snapai tokie stiprūs ir dideli, jūs galite daug maisto lesti, o man snapelis mažas ir silpnas, aš galiu mirti badu kelionėje.
– Gerai, – atsakė dideli kilnūs gražūs paukščiai, – mes su tavimi pasidalinsime maistu kelionėje.
– Oi, o jūs nuskridę ten į pietus, susisuksite sau gražius didelius patogius lizdus, o aš toks mažas man bus sunku įsikurti pietuose.
– Gerai, – atsakė dideli, kilnūs, gražūs paukščiai, – mes tau susuksim lizdą, ten kur pats panorėsi.
– Oi, o jūs ten pietuose gyvensite poromis savo gražiuose patogiuose lizduose, o aš ten būsiu vienas ir vienišas.
– Žinai, ką eik tu ……., – atsakė dideli, kilnūs, gražūs paukščiai….

Ir tegul jūsų pasąmonė pati padaro atitinkamas išvadas ……

Sėklos

2013 sausio 25

Prof. Sergejus Kovaliovas mėgstą savo seminarus pradėti metaforomis. Viena iš jų buvo tokia.
seeds3
Kartą vienam žmogui prisisapnavo sapnas, kad jis užėjo į parduotuvę, kurioje už prekystalio stovėjo pats Dievas:
– Dieve! tai tu!
– Taip, tai aš – atsakė Dievas.
– O ką pas tave galima nusipirkti? – paklausė žmogus.
– Viską. – sekė atsakymas.
– Tada aš noriu nuspirkti: laimės, meilės, sėkmės, sveikatos, pasisekimo ir daug pinigų. Na, ir dar ką nors pridėk man savo nuožiūra.
Dievas nusišypsojo ir nuėjo atnešti žmogui jo užsakymo, po kurio laiko Dievas sugrįžo nešinas maža, gražiai supakuota, dėžute.
– Ir tai viskas!?! – sušuko žmogus.
– Taip, – ramiai atsakė Dievas, – juk aš parduodu tik sėklas, o tai ką ir kaip iš jų išauginsi, priklauso tik nuo tavęs paties.

Ir tegul jūsų pasąmonė pati padaro atitinkamas išvadas.