Kodėl nesijaučiu laiminga?

Pačios populiariausios klienčių užklausos yra tarpusavio santykiai su vyrais. Ir dažniausiai iškeliamos problemos yra: arba esami santykiai netenkina, arba išvis santykių nėra, o jų norisi.

Jeigu užduotumėte man klausimą – kodėl Išsilavinę, dirbančios, puikiai atrodančios ir įdomios moterys iš pirmo žvilgsnio dėl nesuprantamų priežasčių negali ne tik kad sukurti šeimos, bet ir jau esančios santykiuose nesijaučia gerai, tai mano atsakymas nuskambėtų labai banaliai – priežasčių reikia ieškoti vaikystėje. Tiksliau, mergaičių auklėjimo modelyje.

Kalbu apie lyties (genderio) auklėjimo ypatumus ir skirtumus. Kas turi įvykti su mergaite vaikystėje, kad ji užaugus taptų nelaiminga santykiuose su vyru ir savo santuokoje?
Atsakymas banaliai paprastas: vaikystėje turėjo įvykti deformacija ir/arba traumavimas jos moteriško prado (prigimties).

 

Kokios tam būtinos sąlygos?

Pirma priežastis slypi šeimoje. Mergaitei būtina turėti mamą su deformuotu arba traumuotu elgesio modeliu, kurį ji perduos dukrai kaip vienintelį (nes kitokio pati neturi) įmanomą, o mergaitė noriai priims, nes vaikystėje mes visos esame lojalios savo mamoms (tėvams, giminei), nes susitapatiname su ja (Išlikimo instinktas) ir noriai ją kopijuojame (nes taip vaikai mokosi) tokia psichikos programa. Mamos asmeninėje istorijoje buvo ir vis dar daro įtaką jos elgesiui išgyventa skausminga psichologinė ar fizinė trauma, dėl kurios per metus sukaupta nuoskauda, apmaudas ar pyktis nėra išgyventas ir paleistas.

Antra priežastis slypi sociume. Kuo anksčiau mergaitė patenka į vaikų visuomeninio auklėjimo įstaigas (vaikų darželis – mokykla – universitetas), tuo didesnę žalą gali gauti, nes vis tik mūsų visuomenėje šių organizacijų struktūros veikia pagal vyriškus principus, tokius kaip konkurencija, lenktyniavimas, tikslų siekimas. Mergaitė labai greitai pajunta ir suvokia, jog jeigu nori būti mylima ir gerbiama turi atitikti reikiamus standartus. O tai reiškia, kad mergaitei tenka mokytis ir lavinti savyje vyriškas savybes, o savo moterišką prigimtį geriausiu atveju ignoruoti. Ateityje, kai moteriai teks kurti harmoningus santykius su vyrais, ji paprasčiausiai nežinos kaip tai daryti veiksmingai. Deformacija įvyksta vertybių sistemoje (karjera arba šeima). Dvigubi standartai kelia sumaištį ir stresą. Tas pats sociumas reikalauja kurti šeimas, gimdyti vaikus, o elementariausi moteriškos prigimties ir savęs identifikavimo orientyrai yra užblokuoti, traumuoti ir deformuoti.

 

 

Deformuotų ir traumuotų būsenų sąrašas gali padėti moterims atpažinti pasekmes priežasčių, kurios neleidžia sukurti, turėti, puoselėti ir mėgautis santykiais su vyrais:

 

• Nerimas, vos ne pastoviai lydinti būsena
• Noras viską kontroliuoti, nes nėra saugumo
• Vidinis sąstingis, apatija
• Nepasitikėjimas kitais ir aplinka
• Populiariausia reakcija: “įsižeisti dėl bet ko”
• Lengvai pasiekiama sekse
• Beprasmė auka: “Padarysiu viską, tik mylėk, nepalik”
• Pavydas, sekimas
• Komplimentų nemokėjimas priimti, sakyti pačiai.
• Desperatiška “buhalterija”: “Įsitikinimas – duodu daugiau, negu gaunu”
• Ateities baimė
• Sarkazmas ir piktdžiuga, kaip gynybos mechanizmai.

Visos šios būsenos kenksmingos moterims ir sukuria begales stresą keliančių situacijų gyvenime, komunikuojant su visais artimaisiais ir aplinkiniais.

 

Atsakymas, koks gali būti sprendimas?

 

Jeigu mokate ir esate įgudus dirbkite su savimi pati savarankiškai, kitaip galiu pasiūlyti individualią konsultaciją, patyrimų sesijas  https://askvakarai.lt/, arba seminarus. Tačiau, kad ir kokį būdą pasirinksite, kad ir kur atsakymų ieškosite, galiu drąsiai teigti, jog teks susipažinti su savo moteriška prigimtimi iš naujo, o tai visad reiškia kelionę į kolektyvinę pasąmonė ir pažintį su ten esančiais universaliais archetipais.