Asertyvumas

assertiveness_scale
Terminas „Asertyvumas“ kilęs iš angliško veiksmažodžio to assert – reiškia, teigti, pareikšti savo nuomonę. Iš esmės tai reiškia gebėjimą efektyviai komunikuoti su bet kuo bet kur, siekiant savo tikslų ir tuo pačiu išsaugant savo savivertę ir pagarbą kito žmogaus nuomonei.
Psichologijoje asertyvumas yra kaip priešprieša agresijai ir manipuliacijai iš vienos pusės ir pasyvumui iš kitos pusės.

Pradžiai noriu pasiūlyti atlikti vieną amerikiečių psichoterapeuto Manuel J. Smith sumodeliuotą testą:

Teiginiai skaitomi garsiai ir tikrinamas Jūsų „vidinis sutikimas“ su teiginiu 10 bale sistema. 10 balų -sutinku visiškai, nes būtent tokia teisę ir turiu bet kokioje situacijoje, 0 balų – aš neturiu teisės būti tokiu.
– Aš turiu teisę spręsti pats apie savo elgesį, mintis, emocijas ir prisiimu sau atsakomybę už jas.
– Aš turiu teisę nesiteisinti ir neatsiprašinėti už savo elgesį.
– Aš turiu teisę nuspręsti ar privalau prisimti atsakomybę už svetimas problemas (kiek man svarbios svetimos problemos).
– Aš turiu teisę persigalvoti ir pakeisti savo nuomonę.
– Aš turiu teisę daryti klaidas ir atsakyti už jas.
– Aš turiu teisę pasakyti: Aš nežinau…
– Aš turiu teisę pasakyti: Aš nesuprantu…
– Aš turiu teisę pasakyti: Man nusispjaut…., manęs nejaudina…., man neįdomu….
– Aš turiu teisę neatsižvelgti į tai, ką apie mane pasakys kiti.
– Aš turiu teisę būti nelogišku, priimant sprendimus.

Jeigu prie visų teiginių parašėte 8 – 10 balų, sveikinu! Jūs jaučiatės komfortabiliai bendraudami su kitais žmonėmis, jūsų nuomonę vertina kiti ir jūs pakankamai lengvai pasiekiate tai, ką užsibrėžėte.
Jūs pasitikite savimi ir mokate vertinti kitų žmonių nuomonę. Jūs prisiimate atsakomybę už save ir savo gyvenimą.

Jeigu balai yra žemesni nei 8, siūlau susimąstyti apie priežastis, kodėl taip yra.
Dar liūdniau, jeigu manote, kad bet kuris iš šitų teiginių yra neteisingas ar nesąžiningas. Arba nuoširdžiai tikite, kad tai yra nerealu, vadovautis jais konkrečioje situacijoje. Visi šie teiginiai Manuel J. Smith teigimu yra daugkartinių tyrimų rezultatai ir turi rimtą pagrįstumą.

Tačiau, priežastys dėl kurių jūs galite nesutikti su teiginiais gali būti labai įvairios, keletas tai:
– Pasitikėjimo savimi stoka.
– Tėvų vaikystėje programavimas taip vadinamais draiver‘iais kaip: „Džiugink kitus“,“ „Būk tobulas“, „Siek“ ir t.t.
– Neekologiški įsitikinimai, kurie maišo gyvenime ir kitos įdomios priežastys.

Asertyvaus elgesio principai
Prisiimti sau atsakomybę už savo elgesį. Net jeigu jūs pavėlavote į susitikimą, jus apšaukė ar kažkas užmynė ant kojos, jūs išliekate savimi ir niekam nepermetate atsakomybės už savo asmeninę reakciją į aplinkinius. Būtent toks elgesys atmetą galimybę kaltinti kitus dėl asmeninių nesėkmių.
Pasitikėjimas savimi ir pagarbos kitiems išlaikymas. Jeigu jums užmynė ant kojos ar apšaukė, jūs turite pilną teisė sureaguoti į tai, bet reakcija turi būti lygiavertė ir pagarbi tiek savo, tiek kito žmogaus atžvilgiu.
Sąžiningumas, atvirumas santykiuose. Jeigu nesutinkate su oponento nuomone, ar jis kuo nors jus įžeidė, jūs turitę teisę jam apie tai tiesiai pasakyti, išsakyti savo emociją ir atitinkamai pasielgti, tarkim, baigti pokalbį ir, tiesiog, išsiskirti, tačiau toks elgesys leidžia tęsti santykius ir siekti bendrų abiems tikslų ir toliau.
Sugebėti dėmesingai klausyti ir suprasti pašnekovą. Klausytis ir girdėti ką kalbą yra skirtingi dalykai. Iškreipti pašnekovo mintis ir faktus, nutraukti jį sakinio vidury, deklaruoti savo požiūrį, kaip vienintelį teisingą, toks elgesys kenkia efektyviam bendradarbiavimui.
Demonstruot pasitikėjimą savimi ir pozityvumą. Būtina sąlyga asertyviam elgesiui yra pasitikėjimas savimi. Bet koks trūkumas pagarbos sau ir pasitikėjimo savimi veda prie kompensacijos – psichologinio mechanizmo, kurio pagalba bandoma kontroliuoti situaciją, prisiderinant prie pašnekovo arba iš apačios arba iš viršaus, t.y. iš pasyvumo arba agresijos pozicijų.

Atsižvelgiant į principus, noriu atkreipti dėmesį ir priminti, kad asertyvi asmenybė turi teisę:
– Reikšti jausmus.
– Reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus.
– Sakyti „taip“ ir „ne“.
– Keisti savo nuomonę.
– Pasakyti: „aš nesuprantu“.
– Būti savimi ir nepataikauti kitiems.
– Neprisiimti svetimos atsakomybės.
– Prašyti ko nori.
– Nustatyti savo prioritetus.
– Tikėtis, kad jį išgirs ir atsižvelgs į jo nuomonę rimtai.
– Klysti.
– Būti nelogišku, priimant sprendimus.
– Pasakyti: „ Man tai neįdomu“.

Tačiau pasitikinti savimi, asertyvi asmenybė taip pat puikiai suvokia, kad ir kitos asmenybės turi tokias pat teises, tad gerbia kitų žmonių pasirinkimą ir leidžia sau būti savimi. Mokėjimas bendrauti taip, kad kiekviena iš komunikuojančių pusių jaustųsi laimėtojais yra menas, kurio verta išmokti. Koučingo sesijų metu galime pasitreniruoti kartu, kad Jūsų reakcija pasikeistų iš sąlygotos į norimą, efektyvią.