Pirmi keturi informacijos apdorojimo lygiai

naure

Šiuolaikiniame pasaulyje labai daug informacijos, ji tokia įvairi ir jos visur pilną. Susigaudyti informacijos srautuose, jos teikiama nauda, išmokti tinkamai pasinaudoti ir/ar naudotis gan sudėtinga, bet labai svarbu.
Aš gi siūlau savo skaitytojui pabandyti sutelkti dėmesį į kitą pusę, tai yra kaip gaunamą informaciją iš aplinkos apdoroja ir ja geba naudotis pats vartotojas.
Esu ne tik individualaus koučingo specialistė ir konsultantė, bet ir Integralinio neuroprogramavimo autorinio prof. S.Kovaliovo psichoterapijos metodo sertifikuota specialistė ir supervizorė Lietuvoje.
Tad kalbėsiu tik apie tai, kuo pati domiuosi ir kokias įžvalgas pati padariau. iš savo sukauptos asmeninės patirties galiu pasidalinti, jog tiek seminarų dalyviai, tiek individualių koučingo sesijų klientai gaunamą informaciją apdoroja ir ja naudojasi labai panašiai, todėl pabandysiu ją susisteminti.
Išskirčiau keturis pagrindinius gaunamos informacijos apdorojimo lygius:
 Nulinis lygis – kai žmogus atmeta, neigia išgirstą informaciją, nes ji jam nepatogi ir kelia sumaištį jo mintyse ir vertinimo (tai net ne vertybių, o vertinimo) sistemoje. Daugelis ir lieka šiame informacijos apdorojimo lygyje visą savo gyvenimą. Iš jų dažniausiai girdimi teiginiai yra: “ Tai nesąmonė”, “Nieko negalima pakeisti”, “Žmonės nesikeičia” ir .t.t.
Pirmasis lygis – kuomet žmogui pavyksta per asmeninę patirtį susidurti su neišreikštos ir neapčiuopiamos realybės pasireiškimu. Tai pirmos, pačiam žmogui labai svarbios ir reikšmingos įžvalgos ir rasti atsakymai į klausimus, kuriuos sau yra uždavęs. Žmogus patiria ištisą virtinę naujų potyrių ir jausmų, kurie tarsi aidas atliepia jo viduje. Tuomet užgimsta veržlus ketinimas išsiaiškinti visas esamas priežastis ir tuoj pat, nedelsiant, atsikratyti tokio įprasto ir jau spėjusio įgrysti diskomforto jausmo, baimės, kaltės ir t.t.
Šiame lygyje žmogus iš vienos iliuzijos pasineria į naująją (aš jau sužinojau tiesą, dabar laikas sužinoti tiesą ir tau) labai dažnai mato tik pačia problemą ir jos mastą, o ne sprendimus. Ir patys pradeda vos ne asmeninius “kryžiaus žygius” su savo artimiausia aplinka. Visi tiek, kurie nori patarti, padėti suaugusiam vaikui, vyrui, mamai, draugei ir t.t. išspręsti jų problemas. Visų šitų ketinimų esmė yra noras kontroliuoti aplinką ir kitus; vienos “stebuklingos piliulės pagalba” arba “stebuklingos lazdelės mostu” padaryti savo aplinką paklusnią, jaukią ir saugią sau.
Antrasis lygis – tai atsigręžimas į save, savo asmeninę istoriją ir priežasčių (kodėl aš, kodėl su manimi) paieškos. Šiame informacijos apdorojimo lygyje esantys žmonės yra aktyvūs seminarų dalyviai ir individualų sesijų klientai. Jie nori žinoti, suprasti, išsiaiškinti, pasikeisti. Čia jau atsiranda vietos tikslams ir sprendimo būdams. Galimi aišku ir fanatizmo atvejai, kai kyla poreikis rasti bendraminčių ir būtinai pasidalinti su kitais savo įsisavinta informacija. Tačiau reikšmingi asmeniniai pokyčiai dažniausiai leidžia suprasti, jog šiuo kelių gali eiti tik individualiai ir dažniausiai vienas. Šiame etape atsiranda aiškiai suvokiamos gėrio ir blogio ribos. Kyla asmeninė dilema eiti toliau ir būti ištikimu sau, ar likti ištikimu sistemai, giminei, šeimai.
Trečiasis lygis – vidinių transformacijų pradžia ir esamų visatos dėsnių kaip duotybės priėmimas. Tik šiame etape prasideda vertybių sistemos kokybiniai pokyčiai ir išjaustas (kitų, gyvenimo, aplinkos) kontrolės atsisakymas. Atpuola poreikis ginčytis ir įrodinėti,  atsiranda tarnystės, pašaukimo, paskirties poreikis.
Tai tik pirmieji keturi informacijos apdorojimo lygiai, tikiu, kad jų yra kur kas daugiau. Tačiau aš esu linkus dalintis tuo, ką pati išgyvenu ir patiriu. Tad šiam kartui tiek.